Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mano mylimasis turi vaiką! Geros pamotės „taip“ ir „ne“

Verkianti mergaitė
Vida Press nuotr. / Verkianti mergaitė
Šaltinis: Elaima.lt
0
A A

Niekada nemanei, kad taip atsitiks tau. Sakei, kad į išsiskyrusius, juo labiau turinčius vaikų vyrus net nežiūrėtum. Svajodama apie rimtus santykius, pasimatymus turbūt įsivaizdavai romantiškose senamiesčio kavinėse ar pajūrio kopose, bet ne vaikų žaidimo aikštelėse. Bendro gyvenimo pradžioje tikėjaisi savaitgalio rytus leisti vartydamasi dvigulėje lovoje, vilkėdama permatomus naktinukus ir gerdama jo paruoštą kavą, bet tikrai ne pašokdama nuo sofos svetainėje ir skubėdama kepti blynų besisvečiuojančiam pas tėtį mažajam padaužai, kuris vakare ima verkšlenti, kad bijo tamsos, todėl be skrupulų įsitaiso tavo vietoje...

Tačiau likimas mėgsta pokštus. Taigi ką daryti, jei taip atsitiko būtent tau?

Prisipažink: tu – pamotė

Pastarasis žodis iki šiol daugumai asocijuojasi su pikčiurna iš pasakų. Tačiau dabartinėje visuomenėje, kur didelis skyrybų ir pakartotinių santuokų skaičius, pamotės vaidmuo vis dažnėja. Kadangi šia tema atvirai kalbėti vis dar privengiama, daugelis žmonių, tapusių pamotėmis ar patėviais, tiesiog nežino, kaip susidoroti su kylančiais iššūkiais.

Kai žavus vyriškis per pirmą pasimatymą užsimena, kad iš ankstesnio ryšio turi vaiką, nereikėtų šios informacijos praleisti pro ausis, nes jeigu judviejų santykiai taps artimi, neabejotina, kad tai nebus tik dviejų žmonių ryšys. Jame visada figūruos trečias – mylimojo atžala. Neturėtum dėl to pernelyg išgyventi – stebėdama, kaip elgiasi su vaiku, gali nuspėti, koks tėtis jis bus judviejų mažyliams. Tačiau svarbu suprasti: nėra savaime suprantama, kad jo vaikas tave iškart pamils ar ims gerbti. Kad tai įvyktų, teks nemažai pasistengti.

Vida Press nuotr./Šeima
Vida Press nuotr.

Matydama, kad vyras myli vaiką iš pirmosios santuokos ir rūpinasi juo, gali įvertinti jo tėviškus jausmus ir gebėjimus. Vadinasi, jam bus svarbūs ir jūsiškiai.

Matydama, kad vyras myli vaiką iš pirmosios santuokos ir rūpinasi juo, gali įvertinti jo tėviškus jausmus ir gebėjimus. Vadinasi, jam bus svarbūs ir jūsiškiai. Bet jei jis pataikauja tau, akivaizdžiai ignoruodamas vaiko poreikius, nesidžiauk. Tai visai nereiškia, kad tu jam svarbiausia; greičiausiai jis tiesiog rūpinasi savo komfortu.

Suklusti turėtum ir tuo atveju, jei tavo išrinktasis buvusią moterį koneveikia kiekviena proga. Vieną dieną tokioje situacijoje gali atsidurti ir tu.

Tu pavydi

Pavydas – turbūt pirmasis jausmas, kuris aplanko kone visas, susitikinėjančias su vyrais, praeityje jau turėjusiais šeimas. Mintis, kad esi „antrame plane“, dažnai užgožia kitas emocijas, todėl tuos retus atvejus, kai jis negali būti su tavimi, nes turi dalyvauti vaiko mokyklos šventėje ar nuvežti jį pas gydytoją, prisimeni gerokai ilgiau nei dažnus judviejų pasimatymus. Nežinia, ar tave paguos faktas, kad visiems normaliems tėvams patys svarbiausi gyvenime yra ir bus jų vaikai. Sunerimti turėtum, jei tavo išrinktasis mąstytų kitaip. Tačiau žinojimas, kad jis – geras tėvas, nepalengvina tavo minčių?

Vida Press nuotr./Tėvas ir dukra
Vida Press nuotr.

Pamėgink įsisąmoninti, kad vaikas nėra ir negali būti tau konkurentas: santykiai su vaiku ir santykiai su mylima moterimi – visiškai skirtingi. Todėl nėra prasmės varžytis dėl „pirmos vietos“ jo gyvenime.

Pamėgink įsisąmoninti, kad vaikas nėra ir negali būti tau konkurentas: santykiai su vaiku ir santykiai su mylima moterimi – visiškai skirtingi. Todėl nėra prasmės varžytis dėl „pirmos vietos“ jo gyvenime. Stenkis nepavydėti vyrui laiko, kurį jis praleidžia su savo vaiku: visiems vaikams yra svarbu pabūti dviese tik su tėčiu ar mama. Kaip ir tėvams pabendrauti su savo atžala. Pastebėjęs, kad tu prastai jautiesi ir pavyduliauji, vyras gali imti dvejoti. Atsisakęs pasimatymo su mažyliu ar juos retindamas, kad įtiktų tau, jis tikrai netaps artimesnis – priešingai, jausis kaltas savo vaikui. Ir to jausmo kaltininkė būsi tu. O štai pajutęs, kad esi supratinga, nepavydi, jis tikrai tai įvertins ir bus dėkingas. Taigi norėdama kurti harmoningus santykius su vaiką turinčiu vyru turėtum toleruoti ir skatinti jų bendravimą.

Dar sunkiau susidoroti su pavydu jo buvusiai žmonai. Blogiausia, ką gali daryti, – tai pykti arba imti konkuruoti. Apsimestinis pataikavimas vyrui ir siekis ją nurungti kažin ar bus rezultatyvūs. Geriau vertink jo pirmąją santuoką kaip biografijos faktą, kuris niekaip nesusijęs su tavimi. Žinoma, jei tave kankinantis pavydas yra labai stiprus ir kai kurie dalykai skaudina, neturėtum šių jausmų gniaužti savyje – pasidalyk jais su mylimuoju, tik ne priekaištaudama ar skųsdamasi, o tiesiog konstatuodama faktą, paaiškindama, kas trukdo susigyventi su konkrečia situacija.

Labai svarbu, kad nepamirštum pasilikti erdvės ir laiko vien sau, net jei esi iki ausų įsimylėjusi. Kai turi savų pomėgių, vyras netampa gyvenimo ir laiko centru, todėl kol jis būna su vaiku, gali užsiimti kitais reikalais: sportuoti, susitikti su draugėmis ar aplankyti savo šeimą. Tai kur kas prasmingiau už melancholiškus svarstymus, ar jis mane myli arba kodėl vėluoja grįžti. Abu turėdami savos veiklos nesijausite kalti, kad dalį laisvo laiko leidžiate atskirai, – tik dar labiau pasiilgsite vienas kito.

Vaikas tavęs nekenčia

Tikėtina, kad mylimo vyro atžala tau pajus pirmiausia būtent neapykantą, nes tavo asmenybė vaikui personifikuoja jo asmeninę tragediją – tėvų skyrybas. Ir visai nesvarbu, kad tėčio gyvenime atsiradai prabėgus nemažai laiko nuo tada, kai jis išėjo. Vaikas myli abu tėvus ir greičiausiai dar tikisi, kad viskas grįš į senas vėžes.

Kaip galėtum sušvelninti šią situaciją? Santykių pradžioje pasistenk, kad vaikas tave matytų nepernelyg dažnai ir galėtų džiaugtis buvimu tik su tėčiu. Duok jam (ir sau) laiko priprasti, kad tėčio gyvenime yra kita moteris. Tik tada, kai vaikui tavo egzistavimas pasidarys įprastas, gali pradėti bendrauti intensyviau. Tačiau nepuoselėk iliuzijų, kad neapykanta būna vien pasyvi ar baigiasi isteriškais riksmais. Mažieji gali iš kantrybės išvesti net draugiškiausiai nusiteikusią pamotę, geldami į skaudžiausias vietas ir manipuliuodami tėčio jausmais.

Vida Press nuotr./Mergaitė
Vida Press nuotr.

Kaip jaustis, kai vaikas sako, kad myli tėtį, o tavęs nekenčia? Kad jo mama graži, o tu stora pabaisa? Kai nutaisęs angelišką veidelį prisipažįsta svajojąs apie laimingą gyvenimą, kai tėtis tave pagaliau paliks ir grįš pas mamą? Arba piktdžiugiškai klausia, kada gi pagaliau numirsi? O kai vyrui nematant tave mėgdžioja ir bjauriai vaiposi? Arba sumeluoja, kad jam trenkei? Bet turbūt skaudžiausias tas triumfuojantis žvilgsnis, kai jam girdint judu susikivirčijate.

Kaip bebūtų sunku, nepriimk šių vaiko emocijų asmeniškai. Juo labiau kad jos gali būti paskatintos tavo išrinktojo buvusios žmonos galbūt tiesmukais tavęs keiksnojimais, o galbūt tyliu, bet giliu liūdesiu. Vaikui nėra nieko skaudžiau, nei matyti nelaimingą mamą, ir jis imasi ją ginti, kaip moka.

Būdama suaugusi turėtum suprasti, kad nei tavo pyktis, nei ašaros nieko nepakeis. Geriausia tokį vaiko elgesį ignoruoti – ypač santykių pradžioje. Kraštutiniais atvejais tuo metu, kai vaikas svečiuojasi pas tėtį, gali kur nors išeiti. Vėliau apsiribok paprastu bendravimu ir buitinėmis situacijomis. Kartu papietaukite ir paklausk, ar buvo skanu. Būtinai pagirk, jei vaikas, pavyzdžiui, nunešė nuo stalo indus, tačiau tai sakyk ne pataikaudama, o įvertindama konkrečius, nors ir labai mažus nuopelnus. Vaikai labai greitai pajunta, kad stengiesi įtikti, ir tuoj pat ima tuo naudotis.

Kartais pamotės jaučia pareigą paauklėti vyro vaikus: išmokyti gerų manierų, įdiegti sveiko valgymo kultūrą... Tačiau tai tėvų teisė ir pareiga. Jei vaikas sako, kad mama leido, neturėtum kištis ir aiškinti, kad reiktų elgtis kitaip. Juo labiau laidyti negatyvių užuominų jo mamos atžvilgiu. Palik vaiko auklėjimą jo tėvams.

Tau nepatinka jo vaikas

Vaiką turintį vyrą įsimylėjai tu, kaip ir jis tave, todėl visa atsakomybė už gerus santykius su jo atžala tenka tik judviem.

Turbūt vienas didžiausių tabu yra prisipažinti, kad kieno nors vaikas tau nepatinka, o ypač tavo mylimojo. Neva savaime suprantama, kad vaikais būtina žavėtis. Tačiau jausti antipatiją yra normalu. Ją reiktų sau įvardyti ir pripažinti, nes slopinamas dalykas visada yra žalingesnis nei suvokiamas. Nereikia savęs prievartauti stengiantis keisti jausmus, tačiau tiesus pasakymas, kad „tavo vaikas mane erzina“ arba „man nepatinka vaikai“, irgi neduos teigiamo rezultato. Suprask, kad vaikas nei tavęs, nei šių aplinkybių nepasirinko. Vaiką turintį vyrą įsimylėjai tu, kaip ir jis tave, todėl visa atsakomybė už gerus santykius su jo atžala tenka tik judviem. Tai jūsų, o ne vaiko galvos skausmas. Galbūt ir tu jam labai nepatinki?

Patekusi į tokią padėtį nesistenk neigiamų jausmų maskuoti dovanomis ir perdėtu lipšnumu – vaikai pastebi nenuoširdumą greičiau nei suaugusieji. Dažniausiai santykiai susinormalizuoja jų neaštrinant ir išlaikant pagarbų atstumą. Neprivalai to vaiko pamilti, su juo žaisti ir draugauti, tačiau negali trikdyti jo ir tėčio ryšio. Laikui bėgant toks tavo nusišalinimas gali turėti ir privalumų, nes išmoksite gerbti vienas kito privatumą.

Vida Press nuotr./Šeimyninis ginčas
Vida Press nuotr.

Neišvengiamas kartėlis

Galvodama apie savo vyro vaiką, suprask, kad jeigu judu susilauksite savų, jis bus jūsų mažyliams vyresnis brolis ar sesuo. Tačiau tu niekada nebūsi jam mama. Tiesa, elgdamasi protingai ir būdama kantri, gali sukurti puikius tarpusavio santykius. Galbūt ūgtelėjęs vyro vaikas kreipsis į tave patarimų dažniau nei į savo tėvus. Ir dar turėtum susitaikyti su faktu, kad net ir pačiai išmintingiausiai pamotei kartais tenka nuryti karčių piliulių.

Štai ką pasakoja viena iš moterų: „Su vyro dukrele sutariu tikrai gerai. Mano darbo grafikas lankstus, dirbu netoli centro, todėl mielai nuveždavau ją į baleto pamokas. Kadangi vaikystėje pati lankiau šokius, su džiaugsmu stebėdavau jos repeticijas, net pirmuosius koncertinius drabužėlius nupirkau aš. Tačiau kai ji pirmą kartą šoko didžiojoje scenoje, į pasirodymą, žinoma, eiti negalėjau, nes jį žiūrėjo abu tėvai – mano vyras ir jo buvusi žmona.“ Tokių situacijų gyvenime, deja, bus nemažai ir jas turėtum priimti kaip neišvengiamybę. Arba gerai pagalvoti prieš leisdamasi į rimtus santykius su vyru, kuris jau turi vaiką.

Geros pamotės „taip“ ir „ne“

  • „Taip“ naujoms žinioms. Skaityk psichologines knygas, domėkis vaiko raida, psichologija. Išdrįsk pasikonsultuoti su specialistu. Pamėgink pasikalbėti su panašią patirtį turinčiomis moterimis.
  • „Ne“ vaiko auklėjimui. Nepretenduok į mamos vaidmenį ir nepamokslauk vaikui. Jei matai, kad vyrui reikalingas patarimas vienu ar kitu auklėjimo klausimu, nesivaržyk ir pasakyk savo nuomonę. Tačiau nesijaudink, jei tavo patarimų nėra klausoma. Jis turi teisę nuspręsti kitaip.
  • „Taip“ asmeniniams pomėgiams. Neatsisakyk to, kas tau malonu. Paklausk savęs, ar tikrai nori praleisti savaitgalį kepdama vyro atžalai blynus, o vėliau kiurksodama vaikiškame spektaklyje, ar verčiau pasportuotum, pasivaikščiotum po parduotuves, aplankytum tėvus?
  • „Ne“ pataikavimui ir nenuoširdumui. Santykių pradžioje moterys greitai įsijaučia į namų šeimininkės vaidmenį ir stengiasi rūpintis būsto jaukumu, pažindintis su savo išrinktojo vaiku ir kuo greičiau įtikti jam, esą pelniusios jo simpatiją surinks daugiau pliusų. Neskubėk, nes vaikas atpažins nenuoširdumą, tavo draugas pasijaus spaudžiamas į kampą, o tu pati – neįvertinta. Leisk įvykiams klostytis savaime.
  • „Taip“ tavo ir vaiko pomėgiui. Sugalvok, ką galėtumėte veikti su vaiku dviese. Pavyzdžiui, kepti savaitgalio pyragą ar važinėtis dviračiu. Svarbu nepersistengti ir nepradėti konkuruoti su jo mama. Vaikas tai pajus tuoj pat. Ir visi taškai bus mamos naudai.
  • „Ne“ konfliktų baimei. Neakcentuok jų. Nesėkmių bus, bet susitelk į tuos dalykus, kurie tau geriausiai sekasi.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie ELaima.lt