Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Menas keliauti. Patarimai ir rekomendacijos planuojančioms pasimatymą su Paryžiumi

Paryžius
Asmeninio archyvo nuotr. / Paryžius
Šaltinis: Elaima.lt
0
A A

Beveik kiekviena miesto mergina kartą per gyvenimą privalo turėti pasimatymą su Paryžiumi. Manasis pasimatymas įvyko tuomet, kai man buvo 28-eri ir Sena buvo užliejusi šio velniškai patrauklaus miesto gatves.

Kelionės idėja į Paryžių gimė švenčiant Kalėdas. Keturios draugės sumanė keturioms dienoms nuvykti į Prancūzijos sostinę, gyventi paryžietiškame bute, valgyti sūrius ir bagetes bei gerti upes vyno, o svarbiausia – pailsėti nuo malonios rutinos, tačiau vis tiek rutinos: man darbai, Aušrai naujas – šeimyninis – gyvenimas, Ingai ir Rūtai – mokslo kančios...

Tai virto realybe, kai prieš kelis mėnesius Aušra atsiuntė žinutę feisbuke: perku visoms bilietus, atsakymo „ne“ nepriimu. Voila! Ir mes jau Paryžiuje. Keturios draugės, visos skirtingos, tačiau su vienu tikslu – mėgautis gyvenimo suteiktomis akimirkomis.

Varlės keliauninkės

Agnė Skripkinaitė. Mados rašytoja ir viena iš „A/D“ agentūros įkūrėjų. Paryžiuje lankėsi pirmą kartą. Absoliuti Skandinavijos garbintoja, net būdama Paryžiuje, jį nuolatos lygino su Kopenhaga. Tačiau grįžusi visiems nesiliauja pliurpus, kad vieną dieną ji tikrai gyvens Prancūzijoje.

Asmeninio archyvo nuotr./Agnė
Asmeninio archyvo nuotr./Agnė

Aušra Žilovaitė. Mados ir meno projektų vadovė. Paryžiuje lankosi šeštą kartą. Dažnai ją išgirsi sakant: „I’m parisian at heart.“

Asmeninio archyvo nuotr./Aušra
Asmeninio archyvo nuotr./Aušra

Inga Galinytė. Tapytoja ir performanso menininkė. Paryžiuje gyveno pusę metų, dabar čia atvyksta bent kartą per metus. „Mane Paryžius varo iš proto, daugiau ten neskrisiu!“ – išrėžė prieš kelias dienas.

Asmeninio archyvo nuotr./Inga
Asmeninio archyvo nuotr./Inga

Rūta Andriūnaitytė. Multimedijų studentė. Paryžiuje lankosi pirmą kartą. Apsėsta Niujorko ir jo poparto kultūros su Yoko Ono ir „Blue Orange“. Kaip netikėta – dabar pakerėta ir Paryžiaus snobiškumo.

Asmeninio archyvo nuotr./Rūta
Asmeninio archyvo nuotr./Rūta

PARYŽIAUS ATMINTINĖ

Paris is always a good idea

O aš imsiu ir nustebinsiu sakydama, kad Paryžius yra lygiai toks pat, kaip ir filmuose.

Taip jau yra, kad Paryžių žinai ir pažįsti, kai net nesi jame nė karto buvusi. Matei jį Woody šedevre „Vidurnaktis Paryžiuje“, dainavai apie jį kartu su Ella Fitzgerald, kiekvieną rytą matai jį nupieštą ir prilipintą ant šaldytuvo, svajojai apie jį žiūrėdama „Seksas ir miestas“ paskutines serijas…

Ir tikrai – visą tą laiką esi įsitikinusi, kad jis nėra toks, koks vaizduojamas medijoje. Na, nes juk taip tiesiog negali būti – viskas yra hiperbolizuojama. O aš imsiu ir nustebinsiu sakydama, kad Paryžius yra lygiai toks pat, kaip ir filmuose. Gal tik šiek tiek purvinesnis, tikroviškesnis ir spalvingesnis, kas, mano galva, jam suteikia dar daugiau žavesio.

Tuzinai vyninių ir boulangerie, įvairiausi kvapai – cigarečių, vyno, kvepalų, supuvusių vaisių, sūrio pelėsių, deginto cukraus, metro ir kanalizacijos. Neapsakomo grožio sodai ir parkai, senoviniai knygynėliai, chaotiškas eismas, snobiški, bet labai kerintys vyrai, daugybė motorolerių, ekologiško maisto parduotuvių, balkonėlių ir aukštų senovinių pastatų... Daug šmėžuojančių mados ženklų (nebūtinai prancūziškų): „Dior“, „Chanel“, „Hermes“, „Missoni“...

Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Apartamentai. Gyvenk kaip paryžietė

Pati didžiausia rekomendacija – gyventi ne viešbutyje, o prancūziškame bute. Mes savo keturių naktų namus išsinuomojome Airbnb.com puslapyje. Nesigailėjome nė minutės, net kai buto šeimininkė pamiršo pasakyti lauko durų kodą, ir Rūtai, atvykusiai iš Kopenhagos keliomis valandomis anksčiau nei mums, teko stovėti už durų daugiau nei valandą.

Nesigailėjome net tada, kai pirmą naktį pasipiktinusi kaimynė kažką daužė į savo lubas (mūsų grindis), o vėliau – nepatingėjusi išlipti iš savo šiltos lovos, ji užlipo į mūsų aukštą ir temperamentingai beldė į duris, nes mes, anot jos, stumdome baldus, triukšmaujame ir neleidžiame jai miegot. Tikrai? Nieko panašaus nebuvo, mes tik gurkšnojome vyną ir kalbėjomės... Nors, galiu lažintis, kad senas namas praleidžia bet kokius garsus.

Dar vienas pliusas gyvenant bute – už penkių metrų esanti vietinė kepyklėlė, siūlanti šviežius kruasanus, bagetes, kaneles ir flanus. Visa tai tapo mūsų rytiniu meniu.

Asmeninio archyvo nuotr./Paryžius
Asmeninio archyvo nuotr./Paryžius

Bon Appétit!

Įvairaus maisto Paryžiuje nėra taip jau lengva ir rasti, kaip galima įsivaizduoti. Gatvėse esančiose vyninėse geriausiu atveju rasite prancūziškų bulvyčių, sūrių, svogūnų sriubos, varlių kojelių ir sraigių. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad prancūzai čia tik tai ir valgo. Visgi, labiau pasidomėjusios, rasite perlų. Nors mes valgėme tik vyninėse ir mūsų racionas buvo prancūziškai siauras, jis nė kiek nepabodo.

Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Paklausiau savo bičiulių šefų rekomendacijų Paryžiaus restoranams.

Deivydo Praspaliausko („Dublis“) favoritai:

„Septime“ (www.septime-charonne.fr) ir „A.T“ (www.atsushitanaka.com);

Ingos Turminienės („Ieti“) favoritai:

„Le Chateaubriand“ (www.lechateaubriand.net), „Alain Ducasse au Plaza Athene“ (www.alain-ducasse.com), „Pavilion Ledoyen“ (www.yannick-alleno.com/restaurant/le-pavillon-ledoyen), „Piere Gagnaire“ (www.pierre-gagnaire.com), „Arpege“ (www.alain-passard.com/en/), „Epicure“ (www.lebristolparis.com/eng/gastronomy/epicure/).

Taip pat nereikėtų vengti prekybos centrų, juose rasite labai gerų sūrių, kumpių, prinokusių ir šviežių vaisių ir, žinoma, vyno už tikrai gerą kainą.

Lagamino turinys

Kiekviena su savimi turėjome rankinius bagažus, tad mintį apie kalnus rūbų ir aksesuarų turėjome pamiršti. Kaip tikros prancūzės, įsidėjome keletą ramių, kokybiškų ir nieko neišsiskiriančių eilučių: juodos kelnės ir sijonai, balti marškiniai, sportiniai bateliai, aukštakulniai ir mėgstami kvepalai. Mūsų derinių akcentais tapo ekstravagantiškos ir akį traukiančios rankinės, kuriomis mus papuošė „Rent Boutique“. Jei neturite galimybės vežtis daugybės skirtingų aksesuarų, dėmesį telkite į rankinę, ji su jūsų deriniu gali padaryti stebuklus.

Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Išėjimams į pasimatymus su Paryžiaus restoranais ir vyno degustacijomis, kiekviena turėjome po įdomesnę suknelę. Net sugalvojome, kad reikėtų specialių pasiūlymų moteriškoms reikmėms: juodas švarkas, juoda maža suknelė, įdomi rankinė, šilko skarelė, galvos apdangalas... Juk ne visos tai turi, o visos kelionėse nori atrodyti gražiai! Ypač kai vyksti į tokį miestą kaip Paryžius...

Rekomenduojamos parduotuvės: „Fleuriste 360“, „Repetto“, „Diptyque“, „The Broken Arm“, „Merci“.

Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Menas

Menas yra tai, dėl ko verta važiuoti į Paryžių. Mūsų kelionės plane viena diena buvo skirta Luvro muziejui. Aišku, būtent taip ir turėjo atsitikti – dėl pakilusios Senos, Luvras buvo už-da-ry-tas. Mes, būdamos kardinaliai optimistės, nenuliūdome – muziejams susiplanuosime kitą vojažą, už kelių mėnesių. Oui, oui, oui!

Muziejai, kuriuos reikia aplankyti: Louvre (www.louvre.fr), Centre Pompidou (www.centrepompidou.fr), Musée d’Orsay (www.musee-orsay.fr).

Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Yra ir daugiau muziejų, daug daugiau, tačiau šie – pirmieji sąraše, pradžiai tikrai pakaks. Beje, Luvro muziejui paskirkite dieną, nes jis yra beprotiško dydžio. Taip pat verta užsukti ir į mažas privačias galerijas, čia susipažinsite su aktualiais ir jaunais šiandienos menininkais: www.nuke.fr, www.earthgallery.paris/now/.

Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Nesibaigiantys pasivaikščiojimai

Didžiąją laiko dalį Paryžiuje praleidome vaikščiodamos. Tiesiog vaikštai ir geri į save vaizdus: stebi žmones, artimai besišnekučiuojančius kavinėse, didingus pastatus, bandai atspėti, kas slypi jų viduje, bandai akies krašteliu pažiūrėti į namų laiptines, langus ir įsivaizduoti savo gyvenimą už jų...

Paryžius – labai didelis miestas, tačiau gali jį visą apvaikščioti savomis kojomis.

Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr

Paryžiaus sodai ir parkai: Jardin du palais Royal, Jardin du Luxembourg, Jardin des Tuileries...

Jaukiausi Paryžiaus rajonai: Le Marais, Les Halles, St Germain, The Tuileries, Bastille. Mes gyvenome Le Marais.

Pardon, my French

Tai frazė, kurią galimai teks kartoti ne vieną kartą. Prieš vykdamos būtinai pasitreniruokite gražiai ištarti „Bonjour“, „Merci“ ir kitus pagrindinius žodelius, nes prancūzai vis dar sunkiai supranta anglų kalbą. Man keliais atvejais teko pasitelkti kūno kalbą ir tai buvo labai įdomi patirtis!

Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Tikra paryžietė – mitas?

Klasika versus modernumas. Šiuolaikiniame Paryžiuje sutiksi dviejų tipų prancūzes: tas, kurioms žodis klasika yra mados sinonimas, ir tas, kurios labiau vertina modernią ir įdomią madą. Taigi jei iki šiol įsivaizdavote, kad visos paryžietės yra labai moteriškos, visos avi aukštakulniais ir rengiasi tik juodai – taip nėra. Gatvėse vis dažniau pamatysite prancūzių, kurios niekuo nesiskiria nuo skandinavių ar niujorkiečių.

Tikrai paryžietei labai svarbūs visi pirmieji kartai: pirmas rankinis laikrodis, pirma kokybiška rankinė, pirmas juodas švarkas.

Tikrai paryžietei labai svarbūs visi pirmieji kartai: pirmas rankinis laikrodis, pirma kokybiška rankinė, pirmas juodas švarkas. Na, nes ji šiuos daiktus dėvės amžinai. Ji ne tiek daug dėmesio kreipia į naujausias tendencijas, nes jokiais būdais nenori užgožti kolegės. Visgi tendencijomis domisi ir jas išmano. Na, ir vienas kitas įdomus garderobo „gabalėlis“ tikrai nesugadina prancūziško stiliaus idilės. Tai gali būti sportiniai bateliai (taip, sportinių batelių mada užgriuvusi ir Paryžiaus gatves), raštuota ir įvairiaspalvė šilko skarelė (tačiau ji bus vienintelis ryškus akcentas eilutėje), įdomi delninė ar mažutė ekstravagantiška rankinė.

Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

„Cafe de Flore“

Be abejonės, privalu nueiti. Nors tai labai turistinis taškas, visgi skaičiau Garance Dore knygoje, kad ir paryžiečiai ten eina, tik jie turi savo staliukus, ne tuos, prie kurių sėdi turistai. Nežinau, kurioje barikadoje sėdėjome mes, tačiau tą valandą mes tikrai jautėmės kaip prancūziškoje realybėje: vynas, sūris, pokalbiai ir nepriklausomybės jausmas.

Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie ELaima.lt