Pažymėkite klaidą tekste pele, paspaudę kairįjį pelės klavišą

Tradiciniai klausimai darbo pokalbyje: kokių būna ir kaip išlaviruoti nemeluojant?

Pokalbis dėl darbo
123rf.com nuotr. / Pokalbis dėl darbo
Šaltinis: Elaima.lt
0
A A

Jaudulys prieš darbo pokalbį pažįstamas visiems, net ir patyrusiems karjeros vilkams. Kad jo būtų mažiau, reikia gerai pasiruošti. Ir, nors visų klausimų, kuriuos jums gali užduoti, numatyti neįmanoma, yra tokių, kurių išgirsite pretenduodami į bet kurią poziciją.

Kaip į juos atsakyti, ar visais atvejais reikia sakyti tiesą ir ar visi, net ir labai asmeniški, klausimai yra korektiški, atsako darbuotojų paieškos agentūros „Master Class Lietuva“ vadovė Laura Duksaitė-Iškauskienė.

Asmeninio archyvo nuotr./Laura Duksaitė-Iškauskienė
Asmeninio archyvo nuotr.

– Kokie klausimai dažniausiai užduodami darbo pokalbiuose, nepriklausomai nuo to, į kokią poziciją kandidatai pretenduoja?

– Jie yra du: tai „Papasakokite apie save“ ir „Kodėl šis darbas, ši įmonė jums yra įdomūs, kaip manote, kuo galėtumėte būti šiai įmonei naudingas“.

– Paprašyti papasakoti apie save, žmonės dažnai nežino, ką konkrečiai reikėtų pasakoti ir ar išsiplėsti, ar tik sieti atsakymą su darbu ir gautomis kompetencijomis.

– Reikėtų pasakoti apie save kaip apie rinkos dalyvį ir minėti tai, ką esate dirbę, darę, ką žinote geriausiai, kuo esate naudingas ir išskirtinis darbo rinkoje. Jei žmonės atsakinėdami išsiplečia per daug, juos tiesiog sustabdo.

– Kalbant apie antrąjį klausimą, teko girdėti, kad kartais pretendentai tiesiog atsako, kad jiems tas darbas labai patiktų, būtų įdomu dirbti. Kaip reikėtų prieš einant į darbo pokalbį pasiruošti atsakyti į tokį klausimą? Ką nori išgirsti darbdavys?

– Labai svarbu atsižvelgti į tai, ką žmogus sugeba, kokios turi patirties ir kuo ji galėtų būti naudinga pageidaujamoje pozicijoje. Svarbu ir kad darbdavys papasakotų, ką reikės dirbti, iš ko susideda darbotvarkė, kas tai įmonei svarbu, ką ji vertina.

Kad nereikėtų spėlioti ir galvoti, pataikėte atsakydami, ar nepataikėte, reikėtų prieš darbo pokalbį susirinkti informacijos ir papasakoti, kaip galėtumėte prisidėti prie įmonės poreikių įgyvendinimo.

– Dažnai klausiama, kodėl žmogus išėjo iš paskutinės darbovietės. Ar šiuo atveju reikia sakyti tiesą, ar geriau pasistengti subtiliai glaustai išlaviruoti? Yra nerašyta taisyklė, kad negalima darbo pokalbiuose pasakyti ko nors neigiamo apie buvusį darbdavį, net jei tikrai buvo blogai.

– Žinoma, kad tiesą. Yra rinkoje darbdavių, kurie turi blogą reputaciją. Jei kandidatas, norėdamas geriau pasirodyti, pasakos, kaip viskas buvo nuostabu, atrodys keistai.

Buvusio darbdavio kritikavimas nėra gero tono ženklas, bet paprastai būna ir kitų išėjimo motyvų.

Buvusio darbdavio kritikavimas nėra gero tono ženklas, bet paprastai būna ir kitų išėjimo iš darbo motyvų. Pavyzdžiui, norisi dirbti kitoje srityje; norisi dirbti ne tik su Lietuvos rinka, bet ir su Baltijos šalių, o gal net ir su pasauline; norisi turėti daugiau atsakomybės ir dirbti vadovaujamą darbą. Tokie motyvai labai aiškūs ir suprantami.

– Darbo pokalbiuose pasitaiko ir klausimų apie potencialių darbuotojų šeiminę padėtį, ar susituokę ir, jei ne, kodėl. Ar etiška to klausti?

– Turiu pastebėti, kad mūsų darbo rinkoje tokių klausimų mažėja, situacija stipriai pagerėjusi. Labai retas darbdavys leidžia sau paklausti tokių asmeniškų dalykų. Gali paklausti netiesiogiai. Paprastai į šiuos klausimus žmonės sureaguoja labai atsargiai, ir darbdavio reputacijai tai gali turėti pasekmių.

– O kaip dėl klausimų apie būsimus vaikus ir planus jų susilaukti? Suprantama, kad darbdaviui įdomu, ar po metų darbuotoja neišeis motinystės atostogų, bet tai labai asmeniška, būsimas darbuotojas dar tik pažindinasi su darbdaviu, o gal net ne darbdaviu, o atrankos specialistu.

– Šitų klausimų irgi sulaukiama mažiau. Tačiau darbdaviui iš tikrųjų svarbu, kad darbuotoja po metų neišeitų motinystės atostogų, jis gali apie tai pasidomėti. Šeiminės situacijos pasikeitimas – tiek vyrams, tiek moterims, kurie dirba, pavyzdžiui, su eksportu susijusį darbą, viską truputį keičia. Jei dirbant reikia dažnai išvykti pas klientus į kitas šalis, susilaukus vaikų tai pasidaro nelengva.

Darbdavys yra laisvas rinktis tai, kas jam geriausia, ir paprastai renkasi žmones, kurie turi mažesnį rizikos faktorių. Neįžvelgčiau diskriminacijos dėl to, kad jis renkasi moterį, kuriai yra 45-eri, o ne moterį, kuriai mažiau metų.

Svarbu juk ir patirtis, darbuotojų galimybė keliauti. Žmonės, kurie turi mažų vaikų, patys atsisako tokių pozicijų, nes keliauti ir nebūti su šeima 4 dienas per savaitę negali.

– Būsimų darbuotojų dar neretai paprašoma įvardyti kokią nors neigiamą jų savybę. Norėdami neigiamą paversti į teigiamą, žmonės kartais atsako, kad ta savybė – perfekcionizmas. Kaip atsakyti į tokį klausimą? Juk kartais vienas netinkamas sakinys gali kainuoti darbo vietą.

Savybių, kurios yra tobulintinos, turi visi. Kaip ir sričių, kuriose galima siekti geresnio rezultato.

– Savybių, kurios yra tobulintinos, turi visi. Kaip ir sričių, kuriose būtų galima siekti geresnio rezultato. Tai galioja ir mažiausiai patyrusiems darbuotojams, ir vadovams. Toks klausimas būna, ir apie tai reikia pagalvoti ir atsakyti sąžiningai.

Galbūt labai geras pardavėjas nėra labai geras ataskaitų rašytojas, o labai geras analitikas nėra labai geras savo produkto, įmonės veiklos rodiklių prezentatorius. Pažiūrėkite į tai labai paprastai. 

Pažymėkite klaidą tekste pele, paspaudę kairįjį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Darbas
Parašykite atsiliepimą apie ELaima.lt