Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaip keitėsi batai laikui bėgant?

Nidoje senųjų amatų šventė organizuojama jau dešimtą kartą.
G.Kubiliūtės nuotr. / Klumpės
Šaltinis: Projekto partnerio remiamas turinys
Turinio kontrolė – redakcijos rankose, projekto partneris tik inicijuoja ar palaiko temos viešinimą
0
A A

Per keletą tūkstančių metų tiek batai, tiek jų funkcija kito. Ar kada susimąstėte kaip atrodė patys pirmieji batai, ar iš ko jie buvo pagaminti? Patiems seniausiems batams pasaulyje net 10 tūkst. metų. Šie batai buvo rasti akmeninio forto uoloje Oregone, JAV. Batai buvo pagaminti iš supinto ir surišto kiečio. Tokie batai buvo skirti apsaugoti kojas nuo įvairių sužeidimų bei suteikti šiek tiek šilumos.

Seniausieji batai Europoje buvo rasti Alpėse, o avėti prieš daugiau nei 5 tūkst. metų Šiaurės keliautojo. Batai buvo pagaminti iš odos bei iš raištelių, o vidus buvo prikemšamas sausos žolės, siekiant batus padaryti šiltus.

Sandalai senovės Egipte dažniausiai būdavo gaminami iš papiruso, senovės Graikijoje iš odos. Turėti sandalus buvo jėgos ir turimo laipsnio ženklas. Senovės Egipte sandalai parodydavo ir asmens socialinį sluoksnį: auksiniai ir su papuošimais buvo skirti karaliams ir jų taryboms, pastelinių spalvų – aukštesniajai klasei, raudoni ir geltoni – vidurinei klasei. Graikai taip pat avėdavo varstytus aulinukus iki kelių. Pastarieji taip pat dažniausiai buvo gaminami iš odos, o suvarstomi raudonais raišteliais. Aischilas, graikų dramaturgas, aktoriams liepdavo avėti paaukštintus koturnus, norėdamas juos padaryti aukštesniais.

Kiek vėliau, šiaurinėje Europoje vikingai įprastai avėdavo odinius aulinukus iki kulkšnies. Batams tvirtinti pradėti naudoti nebe raišteliai, o kilputės, kuriomis galima buvo reguliuoti ir bato dydį. Nepaisant to, batai vis tiek buvo labai platūs ir ne vienoje istorijoje apie vikingus buvo pasakojama, jog mūšio metu jiems nusmukdavo batas. Tokiu atveju, kitam vikingui tekdavo pridengti savo draugą, kol šis rasdavo batą pusnyje ir vėl jį užsimaudavo.

Kinijoje vyravusios mados gerokai išsiskyrė nuo likusio pasaulio ir 10-to amžiaus pradžioje, Penktosios Dinastijos valdymo metu, buvo pradėta rišti kojas siekiant jas padaryti kuo mažesnes. Deformuotos mažos kojytės buvo vadinamos lelijų kojytėmis.

Vėlyvaisiais viduramžiais batai tapo kur kas siauresni, nes žmonėms atsibodo krypuoti į šalis ir vienintelė išeitis nuo nepatogaus vaikščiojimo buvo batų siaurinimas. Šiuo metu Europoje išsiskyrė ir vyrų bei moterų batų mados. Gerai pasiturintys vyrai avėjo smailėjančius batus, kuriuos buvo populiaru puošti rožytėmis. Tuo tarpu moterys avėjo išpuoštus batukus, kurių net platformos buvo spalvinamos ar raižomos įvairiais raštais. Tokie bateliai buvo pradėti gaminti Venecijoje ir po to išplito visoje Europoje.

17-tame amžiuje Anglijos teisme ir vėliau visoje Europoje išpopuliarėjo vyrų avimi auliniai batai, o siekiant atkreipti didesnį dėmesį į kojas būdavo mūvimos puošnios, iš batų kyšančios kojinaitės. Moterys tuo pat metu pradėjo skirti didžiulį dėmesį batams ir norėdamos juos padaryti kuo puošnesnius ir prabangesnius, batus siūdavo iš šilko, satino ir velveto, dailindavo įvairiais siuviniais. Šiuo metu ir į Europą atėjo mažų kojų mada. Moterys kartais net savo nukirptų plaukų sruogomis rišdavosi kojas, kad jos būtų mažesnės. Visgi šis reiškinys nepasidarė labai populiarus.

18-tame amžiuje vyrų batai buvo dažniausiai juodi, su vidutinio aukščio kulniuku, dažnai blizgantys ir su sagtimi. Moterų madoje aukštakulniai buvo būtinybė, tačiau visos prabangios medžiagos buvo pakeistos praktiškesne ir lengviau įperkama oda.

Devynioliktas amžius yra ypač svarbus batų istorijoje, nes būtent šiame amžiuje JAV, Filadelfijoje, atsirado batai, pritaikyti dešinei ir kairei kojoms. Iki tol, visi batai buvo vienodi.

19-tame amžiuje vyrų batai visiškai supaprastėjo, tapo konservatyvūs, juodi, su ypač žemu kulniuku. Moterys taip pat pradėjo žvelgti į batų patogumą ir nebeavėti aukštakulnių batų. Šiame amžiuje vyravo trys moteriškų batų rūšys: aulinukai, klumpės ir šlepetės, skirtos avėti po suknelėmis.

Prancūzijoje 19-to amžiaus pabaigoje buvo gaminamos klumpės su smailėjančiomis, užlenktomis „nosimis“. Tokios klumpės įprastai buvo gaminamos iš graikinio riešuto medžio. Vyrai darydavo tokias klumpes savo moterims ir buvo sakoma – kuo aukštesnė klumpės „nosis“, tuo labiau vyras ją myli!

19-to amžiaus pabaigoje išpopuliarėjo Oksfordo tipo bateliai. Iš pat pradžių juos avėjo tik vyrai, tačiau 20-to amžiaus pradžioje juos pradėjo rinktis ir moterys. Moteriški Oksfordo tipo bateliai nuo vyriškų skyrėsi tik šiek tiek aukštesniu kulnu ir platesne spalvine gama.

Dvidešimtojo amžiaus pradžioje išpopuliarėjo sportbačiai, ir prasidėjo jų masinė produkcija. Sportbačiai gavo pravardę „sneakers“ (angl. to sneak – sėlinti), nes tai buvo tyliausi iki tol buvę batai, tinkami šniukštinėti.

Apžvelgus istoriją mums sunku būtų įsivaizduoti laikus, kai tiek moterys tiek vyrai avėjo tokius pat batus. Šio pavasario-vasaros tendencijos, kaip įkvėptos senovės! Į madą sugrįžta platformos, batai su daug raištelių visai kaip senovės Graikijoje bei batų lentynų parduotuvėse nesiruošia palikti oksfordo tipo bateliai.  

 
 
 
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie ELaima.lt