Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Komentaras: Kodėl vis dar raudama dėl aprangos kodų?

Laura Mizgirytė-Latour
Asmeninio albumo nuotr. / Laura Mizgirytė-Latour
Šaltinis: Elaima.lt
0
A A

Aprangos kodai – jokia naujiena, bet vos apie juos užvedama kalba, iškart pasipila raudos, kad „ne savęs ateiname parodyti“, kad „apranga neturi nieko bendra su darbo įgūdžiais, bendravimo maniera“ ir taip toliau.

Tūlam lietuviui viskas, kas nepažįstama ar, ginkdie, ateina iš Vakarų, yra nesąmonė ir nedvasinga. Socialiniuose tinkluose užverda kovos, kai koks elektroninis mados žurnalas nudrebia bombą – diskusiją (ypač prieš šventes), ar tinka džinsai teatro premjerai, kam tas „black tie“ ir panašiai. Atsakymai, tiesą pasakius, nelabai džiugina: „Aš ne savęs ateinu parodyti, o pažiūrėti spektaklio.“, „Koks kieno reikalas, ką rengiuosi...“ Na, jūs turbūt irgi kažką panašaus girdėjote. O gal net ir kitiems kartojate.

Aprangos kodas – tarsi stalo etiketas. Juk prie lėkštės niekam neįrodinėjate, kad jums patogiausia mėsą dantimis nuo kaulo plėšti ir apskritai ne pasirodyti, o pavalgyti čia atėjote.

Daugeliui aprangos kodas susijęs su dviem kardinaliomis priešingybėmis: arba kažkas mielo ir patogaus, arba judėjimą ribojantys beveik tramdomieji marškiniai, dar vadinami švarkais. 

Tokių, kurie ne savęs parodyti eina, – minios. Ir ne tik Lietuvoje. Pavyzdžiui, JAV vargsta brisdamos iš uniforminio dešimtojo dešimtmečio patogumo: pliažinukės, sportbačiai arba uggs’ai, chaki šortai, nenusakomo stiliaus džinsai, trikotažiniai marškinėliai. Daugeliui aprangos kodas susijęs su dviem kardinaliomis priešingybėmis: arba kažkas mielo ir patogaus, arba judėjimą ribojantys beveik tramdomieji marškiniai, dar vadinami švarkais. 

Visi, kalbantys apie aprangos kodų nereikalingumą, įsivaizduoja turį kietą argumentą – nepatogu. Tai išgirdusi iš nuobodulio noriu nusižiovauti. Ką reiškia „nepatogu“? Pižama daug kuo patogesnė už džinsus, bet su ja neiname į darbą. Tiesa, prieš keletą metų Pietų Kalifornijoje toks get-up’n’go neatrodė retenybė. Ypač populiarūs buvo rožinių, kiškučiais išpaišytų „Victoria’s Secret Pink“ pižaminių kelnių deriniai su uggs’ais vasarą. Šis mados stebuklas užsiliko tarp supermamyčių, tik pižama transformavosi į neva priimtinesnį variantą – jogos kelnes. Teko regėti įvairių tokio stiliaus variacijų. Tarkim, jogos kelnių derinys su uggs’ais, patogus džemperiukas su kapišonu, į kuodą surišti plaukai, papuošti plačia trikotažine juosta, ant kurios dar matyti sutrinto banano likučių... Ak, kaip miela!

TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip mandagiai atmesti kvietimą į šventę ar vakarėlį?

Šiuolaikiniai aprangos kodai yra visiškai supaprastinti ir lankstūs, priklausomai nuo to, kur gyvenate ir ką dirbate. 

Bet, tiesą sakant, netgi švarkas gali būti patogus, jei jis kokybiškas, tinkantis ir pagal figūrą, ir pagal situaciją. Jei jūs – ne koncerno vadovė, tai dažniausiai reiškia, kad iš jūsų per daug nereikalaujama. „Business casual“ aprangos kodas – ne raketų mokslas. Šiuolaikiniai aprangos kodai yra visiškai supaprastinti ir lankstūs, priklausomai nuo to, kur gyvenate ir ką dirbate. Man labai patikdavo, kai paprašyti parinkti „business casual“ drabužius mano studentai pasiūlydavo štai tokias grožybes: tinklines kojines, 14 cm aukštakulnius su platforma, siaurutėliausius švarkelius ir pieštukinius sijonus, akinius ir raudonus lūpų dažus. Kaip sakoma, „business in the front, party in the back“. Nieko blogo jų sukomponuotuose įvaizdžiuose nėra, bet jei nesate išdykusi sekretorė, tuomet tinklinės kojinės, itin siauras sijonas, aukštakulniai, su kuriais svyrinėsite kaip veršelis, netiks. „Jai niekas neįtinka“, – bumbėdavo studentai. 

O štai Japonijoje viskas, kas susiję su išore, svarbu: kaip atrodai, kaip elgiesi, kaip kalbi ir ką sakai, su kuo ir kur leidi laiką, ką dirbi ir ką veiki, kai nedirbi. Pagarba ir asmens statusas čia aukščiau visko, o mada ir tekstilė – neatskiriamos japoniško mąstymo dalys, susijusios su tradicijomis. Ir nors japonai dievina madą, tačiau taisykles taip pat mėgsta ir griežtai jų laikosi. 

Dar viena problema, dėl kurios aprangos kodai vis dar priklauso mokslinės fantastikos kategorijai, – manymas, kad jie kažkokiu būdu suniokos nepakartojamą asmens stilių, privers keistis ar dar baisiau – įspraus į rėmus. Tačiau vieninteliai aprangos kodai, kurie iš tiesų neleidžia improvizuoti, – tai vyriški „white tie“ ir oficialus „black tie“. Visi kiti – tik nuorodos, kaip neprisidaryti gėdos darbe, laisvalaikiu (tuo atveju, jei nedrybsote priešais televizorių) ir vakarėlyje. 

TAIP PAT SKAITYKITE: Komentaras: Drama dėl dydžių

Jei nepaisysite aprangos kodo, blogiausia, kas jums gali nutikti, – sulauksite negatyvaus dėmesio. Arba, jei įgriūsite į geriausios draugės vestuves vilkėdama baltą suknelę, būsite išprašyta iš puotos. Bet jei norite to išvengti, paskaitinėkite „Google“, kada tinkamas „casual“, kada – „smart casual“, kada – „cocktail“, o kada – „business formal“. Daug suprantamos informacijos be išvedžiojimų šia tema turi www.stylecaster.com

Esu tikra, kad daugeliui patiks galimybė praplėsti šios srities žinias. Nes labiausiai nervina tai, kas nežinoma. 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie ELaima.lt