Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Derinti maistą ar ne? Mitybos specialistų „už“ ir „prieš“

Maistas
Vida Press nuotr. / Maistas
Šaltinis: Elaima.lt
0
A A

Tarp mitybos teorijų, dietologų kritikuojamų, tačiau turinčių nemažai šalininkų, – ir maisto derinimo teorija. Jei ji klaidinga, kodėl žmonės tvirtina, kad pradėję maitintis pagal jos taisykles ėmė jaustis geriau? Kita vertus, ar mes ne per siaurai suvokiame, kas yra maisto derinimas?

Dietologai – prieš

Pica su dešra ir sūriu, šaltibarščiai su bulvėmis, mėsa su duona, dribsniai su pienu, jogurtas su uogomis... Galbūt jums teko diskutuoti, sveika juos valgyti kartu ar ne? O galbūt esate viena iš tų, kurios ne tik kalba, bet ir laikosi maisto derinimo taisyklių? Tada jums neturėtų būti naujiena, kad oficiali medicina jas vertina skeptiškai.

Žinomos Lietuvos gydytojos dietologės Edita Gavelienė, Jūratė Dobrovolskienė, Aušra Jauniškytė – ne išimtis. Kokie mitybos specialistų argumentai? Vienas: nuo tada, kai praėjusiame amžiuje Williamas Howardas Hay, o vėliau ir Herbertas Sheltonas ėmė propaguoti šią teoriją, moksliškai pagrįstų jos naudos sveikatai įrodymų neatsirado. Todėl tvirtinimas, kad energijos trūkumas, virškinimo bėdos, svorio didėjimas tiesiogiai susiję su blogai pasirinktais produktų deriniais (pavyzdžiui, mėsos ir bulvių), – iš piršto laužtas.

Fotolia nuotr./Maistas
Fotolia nuotr./Maistas

Anot dietologų, minėtas problemas gali sukelti įvairios priežastys ir tarp jų labai dažna – banalus persivalgymas! Kitas argumentas – mažai yra „grynaveislių“ maisto produktų, t. y. tokių, kuriuos būtų galima paskelbti šimtaprocentiniais angliavandeniais arba baltymais. O jei taip, netenka prasmės maisto derinimo propaguotojų teiginys, kad saldėsiams, kruopoms, bulvėms, miltų gaminiams (angliavandeniams) reikia vienokios virškinimo terpės, mėsai, žuviai, kiaušiniams, pieno produktams (baltymams) – kitokios ir todėl jie turėtų būti valgomi atskirai. (Maisto derinimo teorija skelbia, kad angliavandeniai ir baltymai, patekę į organizmą vienu metu, trikdo virškinimo procesą, skatina rūgimą, puvimą, atima jėgas.) 

Teorijos postulatai

Be angliavandenių ir baltymų, yra ir daugiau „tandemų“, kurie maisto derinimo teorijos atžvilgiu niekam tikę. Atskirai būtina valgyti:

  • rūgščius ir krakmolingus produktus;
  • saldžius ir krakmolingus produktus;
  • rūgščius ir baltyminius produktus;
  • riebalus ir baltymus;
  • kelių rūšių baltymus, pavyzdžiui, žuvį ir mėsą;
  • kelių rūšių krakmolingus produktus, pavyzdžiui, bulves ir makaronus.
Vida Press nuotr./Maisto grupės
Vida Press nuotr.

Baltymai – organizme vykstančių reakcijų katalizatorius, pagrindinė ląstelių ir audinių „statybinė medžiaga“. Jie sudaryti iš aminorūgščių. Baltymų gausu pieno, mėsos, žuvų produktuose, kiaušiniuose, ankštiniuose, riešutuose...

Angliavandeniai – pagrindinis organizmo energijos šaltinis. Jų būna paprastų (cukrus, saldumynai, vaisiai) ir sudėtingų (krakmolas, skaidulos: yra bulvėse, grūduose, kruopose, daržovėse). Sudėtingi angliavandeniai organizmo įsisavinami lėčiau, todėl lemia mažesnius cukraus kiekio svyravimus kraujyje. 

Košė su riešutais – gerai!

Turbūt reikėtų pasikliauti dietologijos mokslus baigusių ekspertų nuomone, bet ką daryti su liudijimais žmonių, kurie nėra diplomuoti dietologai? Tų, kurie savo kailiu išbandė maisto derinimą ir tvirtina, kad šis akivaizdžiai teigiamai juos paveikė? 

Pasak natūraliosios medicinos gydytojos mityba Tautvilės Šliažaitės (www.manapractice.com), žiniasklaida kur kas dažniau aptarinėja maisto derinimo temą nei patys mitybos specialistai. „Ši teorija nėra nepriekaištinga ir paprastai savo pacientams ja vadovautis nerekomenduoju. Visgi keletą pozityvių dalykų įžvelgiu. Pirmas – raginimas nemaišyti vaisių su kitu maistu, ypač mėsa. Nemažai daliai žmonių toks derinys sukelia dujų kaupimąsi, net skrandžio skausmų. Kad išvengtumėte šių negerumų, įpraskite vaisių sukrimsti likus pusvalandžiui iki valgymo.

Inesa De La Roche nuotr./Natūralios medicinos gydytoja mityba Tautvilė Šliažaitė
Inesa De La Roche nuotr./Natūralios medicinos gydytoja mityba Tautvilė Šliažaitė

Antras vertas dėmesio dalykas – raginimas mėsą valgyti ne su bulvėmis, duona, ryžiais, bet tik su daržovėmis. Šiuo atveju noriu akcentuoti ne baltymų ir angliavandenių nesuderinamumą, o didesnį suvartojamų daržovių kiekį. Praktikuojantys maisto derinimą automatiškai pradeda jų valgyti daugiau ir tai labai gerai! Be to, daržovės turi daug fermentų, kurie pagreitina mėsos virškinimą ir įsisavinimą, – aiškina Tautvilė ir priduria, kad lietuviams, kurių racione gausu gyvūninės kilmės maisto, laikytis šios taisyklės itin naudinga. – Dar vienas teigiamas maisto derinimo dietos aspektas – „ne!“ apdorotiems angliavandeniams, tarkim, baltiesiems ryžiams, visiškai nenaudingiems organizmui. Apie šį draudimą retai užsimenama, tačiau maisto derinimo teorijos kūrėjai jį į savo taisyklių sąrašą įtraukė kaip svarbų.

Šia teorija pagrįsta mityba kelia nuolatinę įtampą, nes žmogus priverstas visą laiką galvoti, ką su kuo galima valgyti, o ribojančių taisyklių daug.

O dabar išvardysiu minusus. Pirma, šia teorija pagrįsta mityba kelia nuolatinę įtampą, nes žmogus priverstas visą laiką galvoti, ką su kuo galima valgyti, o ribojančių taisyklių daug. Antra, tas, kas angliavandenius ir baltymus vartoja atskirai, pasmerkia save cukraus kiekio disbalansui. O juk viena svarbiausių geros sveikatos prielaidų – stabilus cukraus kiekis kraujyje!

Aš, priešingai nei maisto derinimo teorijos propaguotojai, visada rekomenduoju savo pacientams angliavandenius valgyti kartu su baltymais, nes pastarieji stabilizuoja, lėtina cukraus kiekio kilimą kraujyje. Įsidėkite į avižinę košę riešutų ar sėklų, bananą valgykite su riešutais...

Apie vegetarus: jiems (bet ne vien jiems) vertėtų naudotis indų virtuvės patirtimi ir pamėgti grūdinių ir ankštinių produktų mišinius, pavyzdžiui, valgyti žirnių ir įvairių kruopų košes. Kodėl? Todėl, kad negaudamas mėsos organizmas negauna viso labai svarbių aminorūgščių spektro (vadinu jį „pilnu“ baltymu). Dėl šios priežasties siūlyčiau ankštinius ir grūdinius produktus visada vartoti kartu. Vadovaujantis maisto derinimo teorija, juos maišyti blogai, tačiau indai taip valgo šimtmečius, nes šis duetas – sveikatos ir jaunystės šaltinis. Pavyzdžiui, bet kuriam iš mūsų naudingos rudųjų ryžių, avinžirnių, špinatų, pomidorų salotos.“

Vida Press nuotr./Špinatai
Vida Press nuotr./Špinatai

Mitybos specialistė sako, kad nereikia stebėtis, jog kai kurie žmonės laikydamiesi netobulos maisto derinimo dietos sulaukia gerų rezultatų. „Daugelio virškinimo sistema nualinta nesveikos mitybos, todėl jai sunku vienu metu apdoroti įvairius produktus. Ir, priešingai, sureguliuotai, gerai veikiančiai virškinimo sistemai mėsa su bulvėmis – nebaisu. Maitintis nederinant maisto ir gerai jaustis – įmanoma.“

Atsižvelgti į savo poreikius

Ar požiūris į maisto derinimą, esą mėsa ir bulvės – prasta kombinacija, o mėsa ir daržovės – gera kombinacija, nėra pernelyg siauras? Klausiu klasikinės medicinos gydytojos išsilavinimą ir didelę darbo patirtį turinčios Astos Keturkienės, kuri jau ne vienus metus gilinasi į ajurvedą (www.satvika.lt).

Asmeninio albumo nuotr./Asta Keturkienė
Asmeninio albumo nuotr./Asta Keturkienė

„Kol nebuvau jos atradusi, domėjausi įvairiomis sveikatinimo, mitybos sistemomis, tarp jų Paulio Braggo ir Herberto Sheltono metodikomis. Klasikinė medicina neatsakė į visus klausimus, man kilusius dirbant Reanimacijos ir Priėmimo skyriuose, todėl ieškojau atsakymų kitur. Nors atskiri šių mitybos metodikų aspektai turi racijos, tačiau trikdė tai, kad jos skirtos visiems ir neįvertina žmonių individualumo. O kai pradėjau gilintis į ajurvedą, viskas stojo į savo vietas. Ajurveda atsižvelgia į kiekvieno ypatumus – tai jos jėga. Vienų oda sausa, kitų riebi, vienų apetitas didelis, kitų mažas, vieni dievina šilumą, kiti vėsą... Visa tai glaudžiai susiję su skirtingais konstituciniais žmonių tipais ir maistas, kaip moko ajurveda, turi būti parenkamas ir derinamas pagal tai, kas konkrečiam tipui naudinga, jį subalansuoja.

Virškinimas – labai sudėtingas procesas ir kiekvienas iš mūsų turi sudaryti sąlygas savo organizmui atlikti šį darbą gerai.

Yra ir bendrų visiems tipams taisyklių (nevalgyk netinkamu laiku, nevalgyk, jei sergi, esi susinervinęs, neturi apetito...), nes tada maistas, net su meile paruoštas, tobulai ekologiškas, idealiai suderintas, neduos naudos. Maistas nebus optimaliai įsisavintas ir užterš organizmą. Virškinimas – labai sudėtingas procesas ir kiekvienas iš mūsų turi sudaryti sąlygas savo organizmui atlikti šį darbą gerai. „Esame ne tai, ką suvalgome, bet tai, ką suvirškiname“, – vienas iš kertinių ajurvedos teiginių.

Prašau gydytojos apibūdinti konstitucinius žmonių tipus ir pasakyti, į ką jų atstovai turi atsižvelgti rinkdamiesi produktus. „Tris pagrindinius konstitucinius tipus formuoja penkios energijos, arba elementai. Visata, žmonės – visa sudaryta iš eterio, oro, ugnies, žemės ir vandens. Vakariečio ausiai tai skamba keistai, tačiau tik todėl, kad mes išaugę kitoje, labai materialistinėje, aplinkoje ir mums, kai mokėmės ir klojome savo žinių apie pasaulį pamatus, niekas neaiškino šitų dalykų. Taigi tie elementai, tiksliau – jų proporcijos, lemia kiekvieno žmogaus biologines energijas, arba došas. Nuo jų ir priklauso žmogaus konstitucinis tipas. Kai došos subalansuotos, sveikata gera. Priešingu atveju prasideda jos problemos.

Vida Press nuotr./Maistas
Vida Press nuotr.

Pagal ajurvedą, svarbu maitintis taip, kad nestiprėtų toji doša, kurios ir taip daug, ir nesilpnėtų ta arba tos, kurių trūksta.

Vata došos (dominuoja oro ir eterio elementai) atstovams būdinga greita reakcija, nuotaikų kaita, šąlančios galūnės, sausa oda, dujų kaupimasis žarnyne, vidurių užkietėjimas; jiems reikėtų vengti sauso, šalto, aštraus, kartaus, aitraus maisto, teikti pirmenybę šiltam, riebiam, saldžiam, rūgščiam, sūriam.

Karštiems, energingiems, nervingiems, pasižymintiems greita medžiagų apykaita, geru virškinimu, linkusiems sirgti uždegiminėmis ir odos ligomis Pitta došos (dominuoja ugnies elementas) atstovams netinka karštas, aštrus, sūrus, riebus, perkeptas maistas, juos ramina ir balansuoja vėsus, saldus, kartus, sutraukiantis gomurį.

Kapha došos (dominuoja žemės ir vandens elementai) atstovai – inertiški, ramūs, lėtai galvojantys, linkę tukti, juos, jei yra išsibalansavę, dažnai kamuoja sloga, gleivės, astma. Jie turi vengti saldaus, sūraus, gleivingumą skatinančio maisto, valgyti šiltą, kartų, aštrų, aitrų. Tai tik vienas maisto derinimo aspektas, kurio esmė – atsižvelgti į savo dominuojančią došą. Tačiau amžius, metų ir paros laikas, klimatas taip pat daro įtaką konstituciniams tipams, todėl renkantis maistą reikia paisyti ir šitų dalykų. Pavyzdžiui, šaldantis produktas jogurtas šiltuoju metų laiku tinka, o žiemą – ne, nes tada kūne daugėja gleivių. O kaitinančio maisto – aštrių kepsnių, „ugninio vandens“, t. y. alkoholio, reikėtų vengti šiltuoju metų laiku.“

Fotolia nuotr./Naminis jogurtas
Fotolia nuotr./Naminis jogurtas

Netinkami maisto deriniai

Čia – tik keletas „neteisingų“ pagal ajurvedą derinių. Užuot vienas kitą papildę, šie produktai „konfliktuoja“:

  • saldaus ir rūgštaus pieno produktai;
  • pienas ir bananai, rūgštūs vaisiai, kiaušiniai;
  • pienas ir mielinės bandelės;
  • jogurtas ir dribsniai, kava;
  • žuvis ir pieno produktai, medus;
  • vaisiai ir daržovės (išskyrus retas išimtis);
  • krakmolingi produktai ir kiaušiniai, pienas, bananai;
  • bulvės, pomidorai ir pienas, jogurtas;
  • melionas ir kumpis, sūris, grūdai, apskritai bet kokie kiti produktai, net ir vaisiai. Melioną reikia valgyti vieną!
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie ELaima.lt