Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Diagnozė: maisto netoleravimas

Riešutai
„PantherMedia“/„Scanpix“ nuotr. / Riešutai
Šaltinis: 15min.lt
0
A A

Ar žinote, kuo skiriasi maisto alergija ir maisto netoleravimas? Ar girdėjote, kad pastarasis kaltinamas dėl žmonijos tukimo?

Visame pasaulyje auga moterų ir vyrų, jautrių tam tikros sudėties maistui, armija. Bet daugelis šios problemos turėtojų jos nė neįtaria ir metų metus nesupranta, kas jiems darosi: kodėl be regimos priežasties skauda galvą, pučia pilvą, trinka tuštinimasis, kamuoja nuovargis, apatija, sunku susikaupti, brinksta kūnas, krinta arba auga svoris...

Šiuos simptomus galima priskirti daugybei ligų, todėl medikų diagnozė: „Jūsų organizmas netoleruoja tam tikrų maiste esančių medžiagų!“ – skamba gerokai rečiau, nei turėtų.

Maisto alergija ir netoleravimas – ne vienas ir tas pat

Daug žmonių nežino, kad jų organizmas netoleruoja tam tikro maisto, nes šio suvalgius kūno atsakas ne toks greitas, kaip esant alergijai, – neatsiranda ūmus bėrimas, neišmuša raudonis, neištinsta audiniai, nepradeda varvėti nosis, nepykina... Sutikite – kai būklė pasikeičia staiga, įmanoma nuspėti, kas galėjo ją išprovokuoti.

Nematomas nuolatinis uždegimas yra kaltinamas dėl įvairių civilizacijos ligų, tarp jų ir tukimo.

Maisto netoleravimas (dar vadinamas slapta maisto alergija) – kas kita: gali prabėgti kelios valandos, dienos, savaitės, kol kūnas tam tikrais ženklais pasako, kad jam blogai. Aišku, kad tokiu atveju susieti bjaurią savijautą su anksčiau vartotu maistu sudėtinga. Tačiau visą tą laiką kai kas vyksta: žarnyne rusena uždegimas, žalojantis žarnų sieneles ir skatinantis mikroskopinius jų įtrūkius, o pro šiuos bakterijos, nesuskaidytos suvalgytų produktų dalelės keliauja į kraują ir teršia visą sistemą – nuo galvos iki kojų. 

„PantherMedia“/„Scanpix“ nuotr./Duona
„PantherMedia“/„Scanpix“ nuotr./Duona

Kas darosi, kai diena dienon valgote tai, ko jums nederėtų? Įsisuka ydingas užburtas ratas. Nematomas nuolatinis uždegimas yra kaltinamas dėl įvairių civilizacijos ligų, tarp jų ir tukimo. Ne tik javai, bet ir pienas, sojos, kukurūzai, kiaušiniai, pomidorai, apelsinai, riešutai – visi šie įprasti produktai gali tapti vidinio „laužo“ pakuromis. Beje, reikia turėti galvoje ir gaminius, į kuriuos jų dedama: kukurūzų komponentų būna pirktiniuose padažuose, pieno – kepiniuose, javų glitimo – prieskonių mišiniuose. Bet kuo toliau į mišką – tuo daugiau medžių: ką jums sako žodžiai „biacetilas“ ar „kazeinas“? Ar žinote, kad tai – pieniškos kilmės medžiagos? Ir tokių „abrakadabra“ yra daugiau. Taigi jums teks tapti detektyve ir atlikti nuodugnų tyrimą aiškinantis, kur slepiasi ir kokiais vardais dangstosi jūsų sveikatos priešai. Visgi pasikliauti susirankiota informacija, ja remiantis susidaryti valgiaraštį nepatartina – būtinai reikia pasitarti su alergologu ir dietologu. Gali būti, kad kalbantis su specialistu paaiškės, jog pieno jums vertėtų atsisakyti, tačiau jogurtą vartoti galima. Ir t. t. 

Kaip sužinoti, ko nedėti į burną?

Testai. Oficialioji medicina gali nustatyti maisto alergenus, sukeliančius stiprias reakcijas, – tam atliekami IgE kraujo, odos mėginių testai, pateikiantys imuninį organizmo atsaką. Deja, šie testai nėra veiksmingi, kai reikia atpažinti uždegimą skatinančias medžiagas. Alternatyvioji medicina siūlo savo metodų, bet oficialiosios medicinos atstovai neigia jų efektyvumą ir atkreipia dėmesį į galimą žalą: „Kliniškai neįrodytas jų patikimumas! Rezultatais galima manipuliuoti, jais remdamiesi žmonės nustoja valgyti ir tai, kas jiems naudinga!“ Ką gi – jums spręsti, verta ar ne išmėginti alternatyviosios medicinos testus (būkite pasirengusi sužinoti, kad netoleruojate nuo kelių iki keliasdešimties produktų!). Štai jie:

  • kraujo – stebima limfocitų reakcija į maisto produktus: jei po sąveikos baltieji kraujo kūneliai deformuojasi, žūva, daroma išvada, kad tiriami produktai ir medžiagos imuninės sistemos netoleruojami;
  • raumenų – ant kūno dedami buteliukai su tiriamais maisto produktais ir stebima raumenų reakcija: teigiama, kad netinkami organizmui produktai sukelia specifinį jų silpnumą ir žmogus tai iškart pajunta;
  • plaukų – analizuojamas plaukų sruogos energinis laukas: jo pokyčiai metodo kūrėjams sufleruoja apie tam tikro maisto netoleravimą;
  • pulso – šis matuojamas prieš valgymą ir po jo: tam tikras pulso padažnėjimas siejamas su konkretaus produkto netoleravimu;
  • „Vega“ – vegetatyvinis rezonansinis testas: matuojamas parinkto akupunktūrinio taško elektromagnetinis laidumas ir jo pokyčiai kaip kūno atsakas į dirgiklius.

Atmetimo dieta („Elimination diet“) – kantrybės reikalaujantis, bet gana patikimas būdas identifikuoti produktus, kurių kūnas nenori, tačiau jūs to nežinote. Ši dieta gera dėl kelių priežasčių: pirma, turėsite galimybę artimiau pabendrauti su savimi, įsiklausyti į save; antra, suprasite, kokio maisto jums reikėtų vartoti mažiau, o gal ir apskritai atsisakyti; trečia, pasijusite geriau; ketvirta, numesite svorio (jei yra ką mesti). Jos esmė – tam tikrą laiko tarpą nevalgyti produktų, kurie dažniausiai minimi kalbant apie maisto netoleravimą, t. y. turinčių glitimo ir pieno. Jie medicininėje literatūroje siejami su svorio augimu. Gyvenate be glitimo (jei labai reikia duonos ir blynų, maisto prekių parduotuvėse rasite „begliuteninių“ miltų ir kepinių) ir stebite save. Paskui – be pieno (galite nusipirkti pieno be laktozės, augalinės kilmės pieno) ir vėl fiksuojate, kas vyksta. Patartina kasdien užsirašyti, ką valgote ir kaip jaučiatės.

„PantherMedia“/„Scanpix“ nuotr./Įspėjimas apie glitimą
„PantherMedia“/„Scanpix“ nuotr./Įspėjimas apie glitimą

Jei viskas lieka, kaip buvę, prasminga paeksperimentuoti su kitais produktais, dėl kurių dalį žmonijos kankina slapta alergija: kukurūzais, kiaušiniais, riešutais, sojų gaminiais, pomidorais, baklažanais, citrusais, actu, kava, t. y. su tais iš jų, kuriuos dažnai naudojate maistui. Dietos eiga tokia: pirmiausia reikia ką nors pašalinti iš valgiaraščio, o po tam tikro laiko vėl imti šiuos produktus valgyti. Jei jie – „blogiukai“, organizmas tai parodys (pasireikš ankstesni nemalonūs pojūčiai). Šitaip ir išsiaiškinsite, kurie iš produktų jums netinka. Tik nesugalvokite elgtis kaip Elisabeth Hasselbeck: nutarusi išmėginti šią dietą, ji atsisakė iškart keliolikos alergizuoti galinčių produktų. „Pasijutau kur kas geriau, bet valgiaraštis tapo labai skurdus, be to, likau be atsakymo, kas man išties kenkia. Mano patarimas: duokite sau laiko ir būkite kantrūs!“ Pasak jos, pasirinkto produkto reikėtų nevartoti savaitę, bet dietos detales būtų geriausia aptarti su mitybos specialistu.

Produktų be glitimo ir laktozės rinkoje daugėja, tad jei prireiktų atsisakyti įprastų duonos ir pieno, turėtumėte, kuo juos pakeisti.

Produktų be glitimo ir laktozės rinkoje daugėja, tad jei prireiktų atsisakyti įprastų duonos ir pieno, turėtumėte, kuo juos pakeisti. Kaip visada, kai atsiranda naujų duomenų apie sveikatos ir mitybos sąveiką, pasigirsta ir skirtingų nuomonių dėl vienų ar kitų produktų vartojimo. Kai kas tvirtina, kad profilaktiškai visiems geriau vengti pieno ir javų, kuriuose yra glitimo, tačiau šios teorijos šalininkų oponentai atkreipia dėmesį, kad ir nerafinuotų javų gaminiuose, ir pieno produktuose yra žmogui naudingų medžiagų. Tad tie, kurie išbraukia juos iš savo raciono ne dėl ligos, bet dėl viso pikto, be reikalo jį pablogina. Be to, verta turėti omeny, kad maisto su užrašais „be glitimo“, „be laktozės“ gamyba – sparčiai augantis verslas. Kas paneigs, kad jam naudinga pūsti miglą vartotojams ir šitaip didinti gretas manančių, kad diagnozė „kenčia nuo maisto netoleravimo“ skirta jiems?  

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie ELaima.lt