Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaip atsiprašyti, kad jums atleistų (o savimeilė nenukentėtų)?

Vida Press nuotr. /
Šaltinis: Elaima.lt
0
A A

Kartais ištarti „atsiprašau“ labai sunku. Sakoma, kad sunkiausiai atsiprašymą išspaudžia dvi grupės žmonių: tie, kurie save vertina labai menkai, ir tie, kurie kiekvieną išpažintį turėtų pradėti nuo nuodėmės, vadinamos puikybe, įvardijimo.

Savo klaidų ar neteisumo pripažinimas turi didelių emocinių privalumų: įžeistoji pusė lengviau susidoroja su pykčiu, o nusikaltusioji – su kaltės jausmu. 

Priežastis – ir vieni, ir kiti maksimaliai susikoncentravę į individualius jausmus ir apie kitus nelabai galvoja. Tačiau atsiprašymas – tai ne vien žodžiai. Savo klaidų ar neteisumo pripažinimas turi didelių emocinių privalumų: įžeistoji pusė lengviau susidoroja su pykčiu, o nusikaltusioji – su kaltės jausmu.

Kad atsiprašymo aktas būtų paveikus, jis privalo susidėti iš trijų komponentų: reikia įsijausti į kito padėtį, emocinę būseną ir suprasti kito jausmus; pasiūlyti atlygį; pripažinti, kad jūsų veiksmai ar žodžiai pažeidė tam tikras normas. Tai reiškia: atsiprašymas turi signalizuoti, kad nusikaltusysis (t. y. jūs) prisiima atsakomybę, gerbia kitus, įveltus į keblią ar stresinę situaciją, ir nori, ją įveikęs, eiti pirmyn. Apgailestavimas, gėda ir – sakykim atvirai – pažeminimas – tokio judėjimo kaina. Tačiau prieš puldama atgailauti apsvarstykite, kieno atžvilgiu (boso, kolegų, artimųjų) tai turite padaryti ir kokia strategija būtų geriausia.

Generalinė linija 

Prisipažinkite. Sutuoktinis neišvengiamai pastebės apibraižytą jo automobilį, o draugai irgi neatleis, kad pamiršote jiems svarbią datą. Prisipažinimas, kad jūs sugadinote reikalus, – pirmas žingsnis į sėkmingą atsiprašymą. 

TAIP PAT SKAITYKITE: Toksiški santykiai: saldūs nuodai

Neatidėliokite. Ne visada paprasta išspausti „atsiprašau“ arba „apgailestauju“. Tačiau, padarius tai išsyk po incidento, bus lengviau atsikratyti nejaukumo jausmo. Be to, jeigu jau vis tiek galva risis nuo pečių, geriau ryžtis iš karto. 

Nenuoširdų atsiprašymą lengva atpažinti, nebent esate profesionali aktorė. 

Būkite garbinga. Jūs išties apgailestaujate dėl to, kas nutiko ar ką padarėte? Tiesiai ir pasakykite be dviprasmiškos intonacijos: „Jeigu tau jau taip reikia, tai atsiprašau.“ Nenuoširdų atsiprašymą lengva atpažinti, nebent esate profesionali aktorė. 

Veikite. Jei tik galima padėtį ištaisyti veiksmais, vienas, menkiausias, konkretus žingsnis triskart vertesnis nei ilga atsiprašymų litanija. Galų gale, žmogus, kuriam nusikaltote, šiuo metu jaučiasi kur kas blogiau nei jūs!

Vida Press nuotr./Atsiprašymas
Vida Press nuotr.

Nesiginkite. Šiuo atveju jokia gynyba – geriausia gynyba. Nesistenkite permesti kaltę kitam, pakeisti pokalbio temą ar rasti sau 1000 ir vieną pateisinamą priežastį. Paaiškinti ar pateisinti savo veiksmus visada galima, bet tai ne atsiprašymas.  

Galvokite apie dabartį. Negarbinga prisiminti ankstesnius ginčus ar situacijas, kai kitas asmuo (tas, kurio kaip tik šią akimirką mėginate atsiprašyti) taip pat klydo. Ir iš jūsų niekas nesitiki, kad atsiprašysite už viską, ką per gyvenimą padarėte ne taip. 

Neplakite savęs iki depresijos, pasistenkite atleisti sau ir pamiršti incidentą.  

Atleiskite sau. Dauguma klaidų nereiškia pasaulio pabaigos. Neplakite savęs iki depresijos, pasistenkite atleisti sau ir pamiršti incidentą. Jei atsiprašo jūsų, priimkite atsiprašymą. Atleisti ir priimti atleidimą naudinga sielai ir kūnui – tai sumažina stresą, vadinasi, pagerina sveikatą. 

TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip pačios sau gadiname gyvenimą

Klaidų taisymas darbe

Esminiai išvardyti principai galioja ir čia, tačiau bus efektyviau, jei veiksite (arba neveiksite) atsižvelgdama į specifiką. Juk net tobuliausias darbuotojas bent kartą per karjerą padaro ką nors ne taip (neatkuriamai ištrina svarbią informaciją, pamiršta susitikimą ar sumaišo faktus). O kaip viskas klostysis toliau, labai priklauso nuo gebėjimo užgesinti dėl klaidos kilusį gaisrą.  

Vida Press nuotr./Ginčas
Vida Press nuotr.

Taip. Pasikalbėti su viršininku akis į akį, ištaikius akimirką, kai jis laisvas. 
Ne. Atsiprašinėti per visuotinį susirinkimą, kai darbe ypač įtemptas laikas, ar elektroniniu paštu. 

Taip. Prisiimti atsakomybę ir elgtis kaip profesionalei. 
Ne. Kaltinti kitus komandos narius, teisintis, kad ko nors nežinojote, ar meluoti apie aplinkybes.  

Taip. Palengvinti atsiprašymą asmenine pozicija. Pavyzdžiui: „Man labai patinka projektas, su kuriuo dirbu. Tačiau padariau klaidą. Žiūrėkite, kas atsitiko...“
Ne. Viską paversti emocijomis. Nuolat kartojama frazė: „Negaliu patikėti, kad buvau tokia kvaila.“ – gali paskatinti aplinkinius patikėti, kad tokia ir esate! 

Taip. Pasisiūlyti padirbėti daugiau ar ilgiau likviduojant klaidos padarinius. 
Ne. Trukdyti visiems dejonėmis, kaip jūs apgailestaujate. „Mažiau“ šiuo atveju kaip niekada reiškia „daugiau“ ir veiksmai patvirtina nuoširdumą labiau nei žodžiai.   

Klaidų taisymas namie

Vyrai ir moterys skirtingai vertina atsiprašymo būtinybę: vyrai įsitikinę, kad tik rimti dalykai jo verti.

Tas, kas sakė, kad išties mylint atsiprašinėti nereikia, klydo. Meilei galioja tos pačios taisyklės, kaip ir bet kokiems sveikiems santykiams. Vyrai ir moterys skirtingai vertina atsiprašymo būtinybę: vyrai įsitikinę, kad tik rimti dalykai jo verti. O ir paprašyti artimą žmogų atleidimo klydus reikalauja stiprybės. Tačiau tai svarbu, norint atitaisyti pašlijusią situaciją.

Taip. Luktelėti, kol atvėsite po konflikto: neįmanoma nuoširdžiai atsiprašyti, jei bent viena pusė vis dar nusiteikusi kautis. 
Ne. Mėginti trauktis į atsiprašymo priedangą ginčo vidury. Dažnai tai tik padidina jo įkarštį (o tada dar labiau atsiranda už ką atsiprašinėti). 

Vida Press nuotr./Pora
Vida Press nuotr./Pora

Taip. Aptarti problemą kaip suaugusiems žmonėms, netraukiant per dantį ir nekritikuojant asmenybės, vertinant tik poelgį. 
Ne. Rinkti papildomus taškus nutolstant nuo konflikto esmės (pateikiant argumentų: „Visi vyrai tokie!“, „O mano mama visada sakė...“). 

TAIP PAT SKAITYKITE: 6 mitai apie sėkmę

Taip. Pripažinti, jog gali reikėti ilgesnio laiko, kad sugrįžtų pasitikėjimas ir meilė. 
Ne. Mėginti įveikti santykių krizę dovanomis, pataikaujamu ar lepinamu elgesiu. 

Taip. Pasibučiuoti ir pasistengti susitaikyti prieš miegą. 
Taip ir ne. Eiti į lovą susipykus. Antra vertus, kartais ir su bėda reikia permiegoti: ryto šviesoje demonai atrodys nebe tokie baisūs, o nesutarimo priežastys – nebe tokios fatališkos. 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie ELaima.lt