Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kokie požymiai liudija, jog organizmą alina stresas?

Stresas
Vida Press nuotr. / Stresas
Šaltinis: Elaima.lt
0
A A

Įsivaizduokite situaciją: ryte laukia svarbus susitikimas darbe, o jūs prabundate iki jo likus vos pusvalandžiui. Tikėtina, kad visa, ką reikia padaryti prieš užtrenkiant namų duris, atliksite šviesos greičiu – kad tik kaip nors suspėtumėte. Didžiulis stresas!

Tokios ir panašios situacijos, kai kažkur vėluojame, kažkas netikėtai nutinka, kažką būtina labai skubiai įvykdyti, nutinka nuolat. Kaip su tuo gyventi ir kaip neutralizuoti streso poveikį organizmui?

Patiriamą įtampą įmanoma įvertinti

Paskaitoje apie stresą ir jo valdymą, surengtoje „Mentor Lietuva“ iniciatyva, dalyvavo keliasdešimt verslo įmonių darbuotojų. Kiekvienas turėjo progą pasitikrinti savo streso lygmenį.

Stresometro, kuriuo, kaip termometru temperatūrą galima būtų tiksliai išmatuoti vidinę įtampą, nėra, tačiau, pasak psichologės, „OVC Consulting“ vyr. konsultantės Mirolandos Trakumaitės, ją įvertinti galima, pavyzdžiui, pasinaudojant balais nuo 1 iki 10. Jei dabartinei savo būklei parinksite balą nuo 1iki 4, jūsų streso lygis žemas, jei nuo 5 iki 7 – vidutinis, jei nuo 8 iki 10 – aukštas.

„Nors vertinimas – visiškai subjektyvus, retkarčiais streso lygį reikia pasimatuoti“, – patarė specialistė. Reikalas tas, kad visi gyvename patirdami stresą, todėl verta savęs klausti ne „Ar aš stresuoju?“, bet „Ar man jau reikia susirūpinti dėl streso, kurį patiriu?“.

Asmeninio albumo nuotr./Mirolanda Trakumaitė
Asmeninio albumo nuotr./Mirolanda Trakumaitė

Tačiau, kai nėra jokios įtampos, irgi blogai! Kai nėra jokių iššūkių, grėsmių, gyvenimas nuobodus, prėskas. „Jei nepatiriate streso, pasitikrinkite, ar esate gyvas“, – yra pasakęs Kanados mokslininkas Hansas Selye, kuris pirmasis pavartojo žodį „stresas“ apibūdindamas organizmo reakciją į jam keliamus reikalavimus.

Nuolatinis stresas – kelias į išsekimą 

Toji reakcija pasireiškia įvairiai. Svarbu laiku suvokti, kad nuolat kartojasi streso požymiai. Jam kilus vieniems ima daužytis širdis, kitiems – drebėti rankos, tretiems – spausti galvą...

Stresas dažnai išprovokuoja nelaimę: manoma, kad, kai įvyksta nelaimingas atsitikimas darbe, stresas dėl to būna kaltas 60 proc.

Nedidelis susierzinimas – nieko tokio, bet per aukštas arba besitęsiantis stresas gresia psichiniu, fiziniu išsekimu arba abiem jo formomis vienu metu ir tai jau labai rimta.

Stresas dažnai išprovokuoja nelaimę: manoma, kad, kai įvyksta nelaimingas atsitikimas darbe, stresas dėl to būna kaltas 60 proc. Juk dėl jo sutrinka koncentracija, dėmesys, gebėjimas daryti racionalius, teisingus sprendimus... Kita vertus, besidaužanti širdis ilgainiui gali tapti sergančia širdimi, spaudimą patirianti galva – migrenos kamuojama galva...

Vida Press nuotr./Stresas
Vida Press nuotr.

Kokios aukšto ar užsitęsusio streso priežastys? Skiriami darbo ir asmeninio gyvenimo stresoriai. Tarp darbinių dažniausiai nurodomi šie: negebėjimas kontroliuoti situacijos, laiko terminų spaudimas, per didelis darbo krūvis, vadovų ir kolegų pagalbos stygius, tarpusavio konfliktai, nepagrįsti reikalavimai...

Asmeniniais tampa katastrofos (tarkim, kurortą, kuriame žmogus atostogauja, užlieja cunamis), svarbūs įvykiai (sutuoktinio mirtis, skyrybos, vedybos, darbo, gyvenamosios vietos pakeitimas...), vidiniai konfliktai (disharmonija tarp norų ir realybės).

Vienos katastrofos su kaupu užtenka, kad žmogus patirtų milžinišką stresą, tačiau jam tarpti labai palankų foną sudaro nervinantys kasdieniai sunkumai, kurie kapsi it lašas po lašo. Pavyzdžiui, kažkam nuolat tenka per transporto kamščius vežioti vaikus į būrelius arba kaskart sukarti labai ilgą kelią iš namų į darbą ir atgal...

Kas vyksta organizme?

Jei grėsmės ar iššūkio ilgokai nesiseka įveikti, arba įveikus vieną, kyla kitas, ateina išsekimas, kuris – puiki terpė ligoms.

Į visus iššūkius, nesvarbu kokias emocijas – teigiamas ar neigiamas – jie sukelia, organizmas reaguoja panašiu fiziologiniu atsaku. Sutelkiamos jėgas, dėl to pakyla kraujospūdis, kūno temperatūra, suaktyvėja širdies darbas. Visa tai – aliarmo požymiai. Tačiau, jei grėsmės ar iššūkio ilgokai nesiseka įveikti, arba įveikus vieną, kyla kitas, ateina išsekimas, kuris – puiki terpė ligoms.

Psichologė M.Trakumaitė prisiminė vieną atvejį: vyras po paskaitos apie stresą pasakė supratęs, kodėl jam prieš pusmetį skaudėjo skrandį. Per tris mėnesius iki negalavimo jis pakeitė gyvenamąją vietą, darbą ir jam gimė pirmas vaikas. Visi įvykiai – pozityvūs, tačiau jie apvertė žmogaus gyvenimą aukštyn kojomis. 

Yra vienas svarbus dalykas kalbant apie streso formavimąsi: jei jo hormono kortizolio koncentracija kraujyje ilgai būna aukšta, lauk nemalonių pasekmių. O ji tokia bus, jei galvotrūkčiais nulėkusi į darbą (nes pramigote ir labai vėlavote), perskaitysite itin nemalonų elektroninį laišką, o po to jus pasikvies bosas ir pareikalaus ataskaitos, kurios dar neparengėte... „Kovok arba bėk“ situacija visą dieną! O jeigu tokios dienos – ne išimtis, bet kasdienybė?

Vida Press nuotr./Stresas
Vida Press nuotr.

Kortizolis padeda mobilizuotis, bet kai jo nuolatos daug, gali prasidėti įvairių organizmo sistemų pokyčiai, silpnėti imunitetas ir atmintis, prastėti gliukozės įsisavinimas, mažėti raumenų masė, stiprėti osteoporozė, blogiau regeneruotis oda, kauptis riebalai (ypač pilvo ir šlaunų srity), nykti smegenų ląstelės, didėti vėžio rizika.

Manoma, kad stresas nokautuoja silpniausią organizmo grandį. Paprastai ji būna paveldėta (pavyzdžiui, žmogaus giminėje iš kartos į kartą pereina aukštas kraujospūdis) arba susilpnėjusi dėl vaikystėje persirgtos ir neišgydytos iki galo ligos. 

Metas pradėti rūpintis savimi

Kai žmogus suvokia, kas su juo vyksta, kas jam kelia stresą ir kaip šis pasireiškia, kiti žingsniai – pradėti rūpintis savimi, susidėlioti tinkamus prioritetus ir pasimokyti specialių technikų, padedančių nusiraminti. Kai ką savo labui galite pradėti daryti jau šiandien.

  • Šalinkitės žmonių, kurie kelia įtampą.
  • Venkite aštrių temų. Jei jaučiate, kad temperatūra kyla, sąmoningai nutraukite ginčą. Jūs nepralaimėsite, priešingai – laimėsite, nes išvengsite nereikalingo streso.
  • Leiskite sau pasakyti „Ne!“. Pavyzdžiui, esate primygtinai raginama eiti į pobūvį, į kurį eiti nenorite, bet nesiryžtate atsisakyti. Gera frazė: „Aš pagalvosiu!“ Ją ištarusi pasiliekate galimybę apsvarstyti visus „už“ ir „prieš“, sugalvoti atsakymą, kuris nei jums, nei kitau pusei nesukels streso.
  • Koreguokite privalomų atlikti darbų sąrašą. Dalį jų tikrai galite atidėti arba nedaryti taip pedantiškai kaip iki šiol.
  • Kontroliuokite aplinką, įvykius, mintis. Tarkim, esate vadovė ir pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė straipsnių apie jus. Neskaitykite komentarų! Jei labai jautriai reaguojate į pasaulyje vykstančius įvykius, nežiūrėkite televizoriaus! Būkite čia ir dabar, t.y. sekmadienio vakarą džiaukitės juo, o ne galvokite apie pirmadienio darbus!
Temos Stresas
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie ELaima.lt