Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kokybiško miego menas

Mieganti moteris
Vida Press nuotr. / Mieganti moteris
Šaltinis: 15min.lt
0
A A

Iš statistinių šešiasdešimties gyvenimo metų dvidešimt žmogus miega. Kai jis tai daro, kūne vyksta sveikatai, grožiui, darbingumui, kūrybiškumui ypač svarbūs procesai. Juos lemia ir genai, ir gyvenimo būdas. Pastarąjį nors ir sunku, bet įmanoma keisti taip, kad naktis organizmui būtų maksimaliai naudinga.

Jei paklaustume, kokį žmogaus elgesį nakties miego metu laikote erzinančiu ir bjauriu, koks būtų jūsų top dešimtukas? Spėjame, kad pirma vieta be konkurencijos atitektų gulinčiojo šalia knarkimui. O antra – gal partnerio įpročiui įsisupti į antklodę, kuri skirta abiem? Jei toliau jūsų sąraše eitų punktai: „miega nuogas“, „labai vartosi“, „stumia mane iš lovos (priploja prie sienos)“, „gadina orą“, „iš jo burnos ryte sklinda blogas kvapas“, „prakaituoja“, „leidžia namų augintiniams būti lovoje“, „kalba per miegus“, tai jis sutaptų su Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo rezultatais. Tos šalies gyventojai, turintys pretenzijų savo partneriams, įsitikinę, kad šie nemaža dalimi kalti dėl nuolatos patiriamų miego nuostolių (7 valandų per savaitę). 

Tačiau priežasčių, trukdančių gerai pailsėti naktį, sąrašas mūsų laikais nepalyginamai ilgesnis. TV žiūrėjimas, interneto naršymas, asmeninių žinučių tikrinimas, lindėjimas socialiniuose tinkluose prieš miegą skatina modernaus sveikatos sutrikimo – elektroninės nemigos įsigalėjimą, o kur dar kasdieniai fizinis ir emocinis krūviai, lydimi streso...

Kada vyksta ląstelių remontas?

Miegas turi įtakos visiems gyvenimo aspektams, kurie ir daro mus mumis. Jei iš savęs jį atimame arba atima kas nors kitas – gero nelauk.

Miego sutrikimų priskaičiuojama netoli šimto ir nemiga – vienas iš populiariausių. Ekspertai netgi kalba apie civilizuotame pasaulyje siaučiančią nepakankamo miego epidemiją ir randa tiesioginį ryšį tarp nuolatinio miegojimo mažiau kaip šešias valandas ir nutukimo, vėžio, diabeto, aukšto kraujospūdžio, širdies ligų, silpno imuniteto, nervų sistemos problemų... Taip yra todėl, kad tas laikas, kurį tamsiuoju paros metu praleidžiame lovoje, labai svarbus organizmui: tada dauginasi ir remontuojasi ląstelės, išsiskiria augimo faktoriai, persitvarko hormonai, atsikuria per dieną išeikvotos energijos pusiausvyra. Miegas turi įtakos visiems gyvenimo aspektams (santykiams, atminčiai, kūrybiškumui ir t.t.), kurie ir daro mus mumis. Jei iš savęs jį atimame arba atima kas nors kitas – gero nelauk.

Vida Press nuotr./Pavargusi moteris
Vida Press nuotr./Pavargusi moteris

Trumpamiegių genas

Tarp trumpamiegių (taip vadinami tie, kurie miego karalystėje praleidžia mažiau kaip šešias valandas) – Leonardas da Vinčis, Napoleonas Bonapartas, Margaret Thatcher. Atrodytų, jų pasiekimai – stiprus argumentas, kad ir menkai naktį ilsintis galima turėti labai gerą galvą ir gyvenime daug nuveikti. Mokslininkai, beje, atrado geną, kuris kontroliuoja miego trukmę. Pasirodo, žmonių, linkusių miegoti gerokai mažiau nei statistinis Vakarų gyventojas, to geno struktūra kitokia. Visgi fantastiška atmintimi garsėjusi geležinė ledi susirgo Alzheimerio liga – o gal miego trūkumas ir buvo vienas ją išprovokavusių dalykų? Napoleonas, amžininkų liudijimu, dažnai būdavo pavargęs ir mieguistas. Tiesa, jis mokėjo snūstelėti nepakilęs nuo stalo, tiesiog parėmęs galvą rankomis – po keliolikos tokio poilsio minučių Europos užkariautojas jau būdavo gerokai žvalesnis. Leonardo da Vinčio būdravimo metodas – kas keturias valandas pusvalandį numigti. 

Vyturiai ir pelėdos: sveikata skiriasi

Įvairių su miegu susijusių aspektų analizė duoda tyrėjams progą padaryti netikėtų išvadų. Antai išsiaiškinta, kad nevienodiems miego tipams atstovaujantys žmonės, vadinamieji vyturiai ir pelėdos, skiriasi svoriu, vaisingumu, skausmo suvokimo lygiu, netgi vėžio rizika. Vyturiai greičiau pavargsta, o ryte išlipę iš lovos paprastai papusryčiauja per pusvalandį.

Žmonės pelėdos linkę pusryčiauti vėliau, o vakarieniauti – kone naktį. Jų rizika užsiauginti pilvuką padidėja ir dėl šitos priežasties, ir todėl, kad neišsimiegantys žmonės (pelėdos miego stygių patiria dažniau nei vyturiai, nes vėlai gulasi, tačiau darbo dienomis turi keltis gana anksti) suvartoja daugiau angliavandenių. Yra duomenų, kad šių, ypač cukraus, reikia 35–40 procentų daugiau, kai neišsimiegojimo maratonas trunka savaitę. Be to, atrodo, kad būtent pelėdos dažniau knarkia, serga apnėja (kai miego metu nutrūksta kvėpavimas), turi daugiau streso hormonų, pasižymi prastesne atmintimi, dažniau patiria skausmą. Visa tai susiję su nuolatiniu miego deficitu. Tačiau vyturiai teneskuba džiaugtis: kai kurie tyrimai rodo, kad jų geno, reguliuojančio miego poreikį, atmaina gali labiau skatinti krūties ir žarnyno vėžio atsiradimą. Chronotipas veikia ir asmenybę: pavyzdžiui, pelėdos labiau linkusios regzti intrigas ir paveržti seksualinius partnerius iš kitų, tačiau jos, regis, ir labiau bendrauja, rizikuoja, patiria daugiau įspūdžių. 

Vida Press nuotr./Neišsimiegojusi moteris
Vida Press nuotr./Neišsimiegojusi moteris

Mokslininkų teigimu, nemažai žmonių yra vyturiai ir pelėdos vienu metu (tokią genų kombinaciją jie paveldėjo iš mamos ir tėčio), todėl, tarkim, būna darbingi ryte, bet ankstyvi pusryčiai jiems sunkiai lenda. Sendama ne viena pelėda junta, kad vyturėja, bet ne atvirkščiai. 

Novatoriška nakties kosmetika

Jei jums duotų krūvelę žmonių nuotraukų ir paprašytų išrinkti, kurie jose atrodo patraukliausi, greičiausiai nutiktų tas pat, kas Švedijoje: ten daugiausia vertintojų simpatijų atiteko gerai išsimiegojusiems tėvynainiams. Taip ir turėjo būti, juk eksperimente dalyvavusių ir 31 valandą savanoriškai nemiegojusių žmonių (vertintojai šito nežinojo) paakiai buvo patinę, oda papilkėjusi, veidai atrodė pavargę ir piktoki.

Kai moteris ilgai neišsimiega, išryškėja raukšlės, veido spalva tampa nevienoda, sumažėja odos elastingumas, drėgnumas.

Nustatyta, kad kai moteris neišsimiegojimo režimu gyvena ilgai, išryškėja raukšlės, veido spalva tampa nevienoda, odos elastingumas, drėgnumas akivaizdžiai sumažėja, ji lėčiau atsigauna po saulės vonių. Žmogus atrodo vyresnis, nei yra iš tikrųjų!

Garsūs kosmetikos gamintojai, atsižvelgdami į šiuolaikinių moterų gyvenimo ypatumus, siūlo naudoti naktinius kremus ir serumus, kurių formulės orientuotos į maksimalų odos atsigavimą miegant, jos gynybą nuo laisvųjų radikalų, drėgmės, prarastos dieną, grąžinimą, trumpiau tariant, labai aktyvų įvairių procesų, gerinančių odos būklę, skatinimą. Taigi yra novatoriškų naktinių priemonių, kurios geba kasnakt padaryti mažą stebuklą. Jo ypač reikia brandesnio amžiaus moterims – kad kas nors paakintų jų odą elgtis taip, kaip tada, kai metų buvo mažiau. Visgi kažin ar atsirastų bent vienas žmogus, galintis pagalvoti, kad buteliukas pajėgus atstoti reguliarų visavertį septynių aštuonių valandų miegą. 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 2 Nemiga Miegas
Parašykite atsiliepimą apie ELaima.lt