Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Laimės ir dėkingumo principai pagal jogos filosofiją

Besišypsanti mergina
Vida Press nuotr. / Besišypsanti mergina
Šaltinis: Elaima.lt
0
A A

Ar joga gali būti reikšminga be to, kad atliekame jos pozas? Kaip dar kitaip galima praktikuoti jogą? Kaip iš jogos išspausti viską, kas geriausio? Į šiuos klausimus atsako jogos mokytoja ir tinklaraštininkė Rebecca Pacheco savo knygoje „Do Your Om Thing: Bending Yoga Tradition to Fit Your Modern Life“.

R.Pacheco paaiškina jogos filosofiją, požiūrį į laimę ir pataria, kaip tai pritaikyti sau.

„Pagal jogos filosofiją, santosha – pasitenkinimas, yra asmeninės disciplinos forma. Kitais žodžiais tariant, laimė yra įgūdis ir praktika“, – rašo autorė.

Laimingi žmonės negyvena lengviau: mažiau dirbdami, rečiau išsiskirdami ar nepatirdami širdgėlos, nuoskaudų, finansinių sunkumų.

Jos teigimu, laimingi žmonės negyvena lengviau, kaip daug kam atrodo; jie negyvena mažiau dirbdami, rečiau išsiskirdami ar nepatirdami širdgėlos, nuoskaudų, finansinių sunkumų. Laimingesni žmonės yra tokie pat kaip mes. Tik jie yra paprasčiausiai dėkingesni už tai, ką turi, ir dažniau pasirenka būti laimingi.

Nekart esame rašę, kad laimė – tai mūsų pasirinkimas. Ir kaip kažkas yra pasakęs, laimė – tai vidinis darbas.

Vida Press nuotr.
Vida Press nuotr.

R.Pacheco rašo apie tai, kad šiuolaikiniai jogos mokytojai, kaip ir jogos praktikuotojai, į jogą žiūrį kaip į savęs tobulinimo procesą. Joga reikalinga, kad taptume geresni. Pavyzdžiui, būtume lankstesni, taptume malonesni ir kantresni aplinkiniams. Geriau atrodytume nuogi. Ir t. t.

Kaip prisipažįsta jogos mokytoja, per daugybę jogos mokytojavimo metų ji nėra sulaukusi žmogaus, kuris ateitų į pamoką ir pareikštų: „Aš esu čia, nes esu visiškai patenkintas savo gyvenimu, kūnu ir pasaulėžiūra. Nėra nieko, ką norėčiau pakeisti ar patobulinti. Aš tik norėčiau išmokti jogos, dėl smagumo.“

Taigi kiekvienas turi savo tikslą – slaptą ar garsiai išreikštą, sąmoningą ar tūnantį pasąmonėje. Ir puiku siekti tikslo, norėti tobulinti save. Tik, kaip pastebi knygos autorė, labai svarbu prisiminti, kad turime mėgautis pačiu procesu. Ne tik rezultatu. Nes jei nuolat sieksime, kad kažkas būtų geriau, ir nebūsime tiesiog dėkingi už tai, kas vyksta dabar ir „už bet ką, ką atneš likimas“, rizikuojame praleisti visą jogos esmę, galima sakyti – gyvenimą.

Laimė ateina iš mūsų vidaus ir kiekvienas mūsų turi atrasti savo būdą, kaip ją pajausti. Nėra kažkokios konkrečios jogos pozos, jogos mokytojo ar knygos, ar kažkokio ypatingo žodžio, kuris ant lėkštutės patiektų mums laimę.

Kaip pastebi jogos mokytoja, net ir pati įmantriausia, įdomiausia ar sudėtingiausia poza, kurią žmogus sugeba įveikti, negali pakeisit žmogaus gyvenimo kokybės. Stovėjimas ant galvos neapsaugos nuo galimybės būti paliktam mylimojo, atleistam iš darbo ir t. t.

Tad kam tada joga reikalinga? Ji gali padaryti teigiamos įtakos mūsų gyvenimams tuo atžvilgiu, kad ji moko kantrybės, susikaupimo, atidumo, paties mokymosi proceso. Todėl praktikuojant jogą svarbu prisiminti šią – aukštesnę – jos misiją, o ne tik tai, kad išmoksite naujų pozų ir padailės kūno linijos. Tai, beje, irgi įvyks, tačiau svarbesni ne išoriniai pasiekimai, o vidiniai.

Jei ieškome išorinių patvirtinimų, kad viskas gerai, tarkime, iki laimės trūksta namo, drabužių, automobilio, visuomet jausime nusivylimą.

Tai galioja apskritai kalbant apie laimę – jei ieškome išorinių patvirtinimų, kad viskas gerai, tarkime, iki laimės trūksta namo, drabužių, automobilio, visuomet jausime nusivylimą. Drabužiai išeis iš mados ir greitai praras savo žavesį, namas galiausiai pasirodys per mažas ar negeroje vietoje, automobilis bus nepakankamai naujas / saugus/ greitas.

Kitąkart, kai darysite jogos pratimus, paklauskite savęs, ar mėgaujatės procesu, ar tik siekiate suidealizuoto tikslo? Ar nesate egocentriški? Savanaudiški.

Kaip rašo Rebecca Pacheco, tiesiausias ir trumpiausias kelias išeiti iš ego yra priešingybė tam, ką mums sako vidinis balsas („O kaip aš?“). Tai dėkingumas, nes kai tik tampate dėkingi – nesvarbu, už ką, tai gali būti patys mažiausi dalykai, bet gali būti ir labai dideli, tarkime, skani kava šeštadienio rytą ar tai, kad turite rankas ir kojas, – jūs jau nebesate egoistai. Dėkingumas ir egoizmas yra priešingybės, nepaisant to fakto, kad galite būti dėkingi, jog kažkas gero vyksta SU JUMIS.

Vida Press nuotr.
Vida Press nuotr.

Pora paprastų autorės patarimų, kaip būti labiau patenkintiems gyvenimu.

  • Rašykite dėkingumo dienoraštį – kasdien pasižymėkite nuo vieno iki trijų dalykų, už kuriuos esate dėkingi. Tai gali būti bet kas, svarbiausia išmokti pastebėti net ir, jūsų manymu, nykioje kasdienybėje gerų dalykų. Šį sąrašą perskaitykite prieš eidami miegoti ir apgalvokite, kaip jis skatina jus jaustis.
  • Pamąstykite, ar pažįstate tokių žmonių, kurie yra nuoširdžiai dėkingi? Kaip manote, kodėl jie tokie dėkingi ir patenkinti? Kaip jūs galėtumėte to pasiekti?
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie ELaima.lt