Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvis medikas – apie tradicinę kinų mediciną: „Ji turi aibę efektyvumo įrodymų, sukauptų per tūkstantmečius“

Pu-erh arbata
Vida Press nuotr. / Pu-erh arbata
Šaltinis: Elaima.lt
0
A A

Dar vieną vakarietį apžavėjo Rytų medicina. Apie ją, tiksliau, tradicinę kinų mediciną, kalbėjomės su gydytoju medicinos mokslų daktaru Vladu Sniečkumi. Lietuvis medikas 2014-aisiais atsidūrė Kinijoje pajutęs, kad Europos farmacijos industrijoje, kurioje darbavosi beveik dešimt metų, jam pasidarė ankšta.

„Gyvenimas – daug platesnis, nei atrodo, kai dirbi bendrovėje, kur dėmesys sutelktas į kelias piliules. „Tasly“ – farmacijos ir medicinos priemones gaminantis milžinas, o jos generalinis direktorius – legendinė asmenybė Kinijoje. Žmogus, kilęs iš labai skurdžios šeimos, užsibrėžė tikslą modernizuoti tradicinės kinų medicinos produktus, padaryti juos prieinamus ir labiau suprantamus pasauliui. Savo tikslą jis pasiekė grįsdamas verslą filosofija, kad svarbiausia – prasminga idėja, o ne pinigai. Ji man labai imponuoja“, – pasakojo kinų kompanijos padalinio Europoje vadovas, Sniečkaus fondo, padedančio vaikams labdaros ir paramos fondo, įkūrėjas.

– Ar jums neatrodo, kad mūsų, vakariečių, galvose – sąvokų ir stereotipų kratinys, kurį mėginame kažkaip sutvarkyti klijuodami etiketes „alternatyvioji medicina“, „Rytų medicina“, bet aiškiau nepasidaro?..

Tradicinės kinų medicinos gydytojas negydo simptomų, atskirų organų, bet skirdamas vienokį ar kitokį augalų mišinį galvoja apie jo kompleksinį poveikį organizmui.

– Terminu „alternatyvioji medicina“ įprasta vadinti gydymo būdus, kurie nėra pagrįsti moksliniais faktais ir tyrimais. Mes, vakariečiai, taip išauklėti ir išmokyti: „Pateikite faktų, kad patikėtume!“ Bet tradicinė kinų medicina turi aibę savo efektyvumo įrodymų, sukauptų per tūkstantmečius ir perduodamų iš kartos į kartą. Iš pradžių man keistai ir neįtikinamai skambėjo tokie pareiškimai, kaip „norint pagerinti kepenų veiklą reikia subalansuoti kepenų meridianą“. Tačiau netrukus supratau, kad tradicinės kinų medicinos atstovai ir mes, vakariečiai, tiesiog kitaip vadiname tuos pačius dalykus, o esmė nesiskiria: augalai gali padėti sureguliuoti kepenų ir kitų organų veiklą darydami įtaką tam tikriems organizmo „mechanizmams“.

Vida Press nuotr./KIniškos arbatos ruošimas
Vida Press nuotr./Kiniškos arbatos ruošimas

Apie tradicinę kinų mediciną galvoju kaip apie augalų mediciną, o tokią turime ir mes, lietuviai: kas nežino, kad peršalus patartina gerti liepžiedžių arbatos? Tačiau pas mus tradiciniai būdai stiprinti ir taisyti sveikatą taip labai kaip Kinijoje nevertinami, nes nėra tiek istorinių rašytinių šaltinių apie jų taikymą, kiek turi kinai apie savuosius. Jų kartų kartos gyvena aplinkoje, kur labai tikima augalų sveikatinamąja ir gydomąja galiomis, šie – neatsiejama tenykštės kultūros dalis. Reikšminga tai, kad tradicinės kinų medicinos gydytojas negydo simptomų, atskirų organų, bet skirdamas vienokį ar kitokį augalų mišinį galvoja apie jo kompleksinį poveikį organizmui. Ten įprasta pagal gydytojo išrašytą receptą susipirkti maišą įvairių lapų, žiedų, šaknų ir namie išsivirti „sriubą“. Aišku, kinai naudojasi chirurginiu gydymu ir cheminiais vaistais, jeigu jų reikia.

– Sunkiai įsivaizduoju vidutinį vakarietį, stovintį prie puodo ir kinų pavyzdžiu verdantį „sriubą“ iš maišo augalų (net jei jis simpatizuoja Rytams). Kas kita – mums adaptuoti produktai, kuriems nereikia skirti tiek pastangų ir laiko.

– Kinijoje stipri tradicinės kinų medicinos modernizavimo, supaprastinimo kryptis. Dirbu kompanijoje, kuri laikoma šios krypties lydere šalyje. Pavyzdžiui, jos mokslininkai išrado originalią technologiją, leidžiančią sukurti visiškai naujos formos arbatą – pasaulyje daugiau niekas tokios negamina. Pu-erh arbatžolės, populiarios ne tik Kinijoje, bet ir Vakaruose, paverčiamos malonaus skonio, vandeny tirpstančiu ir jokių cheminių priedų bei priemaišų neturinčiu koncentratu, kuriame išsaugotos visos sveikatai naudingos pu-erh savybės. Toks „formatas“ labai patogus kelionėse, komandiruotėse, esant svečiuose ar net jogos treniruotėje: praplėši maišelį, susiberi miltukus į karštą ar šaltą vandenį, išmaišai ir neskubėdamas išgeri – paprasta, patogu, malonu, sveika... Bet tie miltukai – ilgametis kinų mokslininkų darbas laboratorijose ir 104 pelnyti patentai, todėl arbata „Deepure“ parduodama tik vaistinėse. Tiesą pasakius, Kinijoje sukurta tokių technologijų, vaistų, sveikatinamųjų produktų, kurių efektyvumas vakariečius verčia aikčioti iš nuostabos.

– Matyt, dabar derėtų užsiminti, kad klysta tie, kurie kaltina Vakarų medicinos pamėgtus cheminius vaistus dėl šalutinio poveikio ir įsivaizduoja, kad arbatos ir ekstraktai, pagaminti iš gamtos produktų (nesvarbu, Rytų ar Vakarų), jų neturi.

– Kas yra augalas? Daugybė komponentų, tarp jų gali būti ir nuodingų. Priklausomai nuo augalo ir jo sudedamųjų dalių, patenkančių į vandenį ruošiant arbatą, skiriasi ir poveikis. Jį koreguoja ir išgertos arbatos kiekis... Dar nepaminėjau arbatžolių kokybės, o šiai turi įtakos dirvos sudėtis, augimvietės švara, apdorojimo būdas, apskritai gamintojo filosofija, nes ji lemia, kam teikiami prioritetai. Kokybė išties svarbi ne tik saugantis žalos organizmui, bet ir siekiant maksimalios naudos. Kinijoje, kur žmonės geria labai daug arbatos, pilna įvairiausios kokybės arbatžolių. Jie turi populiarų posakį: „Mes galime pagaminti už bet kokią kainą!“, kuris gerai nusako visa, kas vyksta Kinijos rinkoje.

Vida Press nuotr./Arbatmedžio lapelių skynimas
Vida Press nuotr./Arbatmedžio lapelių skynimas

Iš ten su sveikata susijusi produkcija įvairiais kanalais keliauja į kitas šalis, tarp jų ir tokias, kaip Lietuva, kur metų metais svarstoma, kas yra alternatyvioji medicina, ar suteikti jai kokių nors teisių, o jei suteikti, tai kokių? Bet juk akivaizdu, kad mūsų žmonėms jau šiandien reikia to, ką gali pasiūlyti alternatyvioji, taip pat ir tradicinė kinų, medicina. Antraip jie neieškotų akupunktūros specialistų ir išnešiojamosios prekybos atstovų, kurie tiekia kažkokius rytietiškus žolių mišinius nuo įvairių ligų. Žinau, kad mūsų vaistininkų dažnai klausiama, ar asortimente nėra kinų medicinos produktų. Kaip gydytojas puikiai suprantu, kad žmonės jų ieško, nes turi informacijos apie tų produktų efektyvumą. Kita vertus, vaistinėje įsigyti kelia pasitikėjimą. Džiaugiuosi, kad ledai pajudėjo ir mūsų kompanija, tiekianti sveikatinamuosius produktus JAV ir Europai, atėjo ir į Lietuvą.

– O ką atsakytumėte tvirtinantiems, kad žmogaus organizmui naudingiausia ir priimtiniausia tai, kas išauga žemėje, kuria jis vaikšto nuo vaikystės?

– Žmogus visada noriau renkasi, kas jam pažįstama, ir randa argumentų, kad tai – geriausia. Tačiau ar šitaip neužsidarome dėžutėje? Kinija – milžiniška, ji reprezentuoja visą Pietryčių Aziją ir augalų įvairovė joje neįtikėtina. Daugybės augalinių komponentų poveikis aprašytas ir patikrintas tūkstantmečiais. Poziciją „tai mums netinka!“ vertinčiau kaip nelankstumą ir ribotumą.

– Ar kitur Europoje tradicinę Rytų mediciną valdžia irgi „myli“ taip labai kaip Lietuvoje?

– Vokietijoje, Šveicarijoje privatus medicinos draudimas iš dalies apmoka ir Rytų medicinai atstovaujančių specialistų paslaugas. Tai daug pasako apie tų šalių visuomenės ir valdžios požiūrį į sveikatą ir jos prevenciją. Beje, vakarietišką išsilavinimą įgiję gydytojai, vėliau tapę ir Rytų medicinos specialistais, ten labai vertinami. Apie Čekiją Pasaulio sveikatos organizacijos vadovė Margaret Chan yra pasakiusi: „Linkiu jai tapti pavyzdžiu kitoms šalims.“ Čekija – pirmoji Europos šalis, kurioje į valstybinę sveikatos sistemą įtraukta ir tradicinės Rytų medicinos klinika, todėl dalį joje teikiamų paslaugų kompensuoja ligonių kasos. O juk ten, kaip ir Lietuvoje, netrūko stereotipų, susijusių su alternatyviąja medicina. Bet, pasirodo, norint ir pasitelkus blaivų protą valstybiniu lygiu įmanoma suderinti Vakarų ir Rytų gydymo sistemas. Žmonės tik laimi, kai turi, iš ko rinktis. Kinijoje šios dvi sistemos kuo puikiausiai dera.

Vida Press nuotr./Vyras geria arbatą
Vida Press nuotr./Vyras geria arbatą

Juk augalų medicina – žingsnis iki „chemijos“, ji švelniau veikia ir organizmui priimtinesnė.

Juk augalų medicina – žingsnis iki „chemijos“, ji švelniau veikia ir organizmui priimtinesnė. Kinai – tiek gydytojai, tiek eiliniai žmonės – tai supranta. Ir visi stengiasi gyventi taip, kad išvengtų ligų. Jau sakiau apie arbatą: kinai jos geria daug – gatvėje, namie, darbe... Visur matai žmonių su puodeliu arbatos rankoje. Tai – būdas atsigaivinti, atsipalaiduoti, dar ir aprūpinti kūną vandeniu, naudingomis medžiagomis... Kita vertus, žmonės ten – nuo vaikų iki senelių – ne tik savaitgaliais, bet ir kasdien mankštinasi: įsijungę muziką vieni šoka, kiti daro kokius nors pratimus... Vakare eini gatve ir kas kelis šimtus metrų matai tokių būrelių. Kiekvienas gali prisidėti ir pajudinti kūną.

Vida Press nuotr./Tai Chi parke
Vida Press nuotr./Tai Chi parke

Mes su žmona, gyvendami Kinijoje, pradėjome daryti tai, ko Lietuvoje nedarėme, nes atseit trūko laiko, atseit jautėmės pavargę... Kasdien eidavome pasivaikščioti. Natūraliai persidavė kinų poreikis daugiau judėti. Ir gerti daugiau arbatos, mažiau kavos. Ar žinote, kad žodis „stimuliuoti“, toks įprastas vakariečio ausiai, yra kilęs iš lotyniško žodžio, reiškiančio „pagalys“, kuriuo asilas buvo baksnojamas į pasturgalį, kad greičiau temptų vežimą? Kinai energijos gauna gerdami mažiau kofeino turinčią arbatą ir nuolat judėdami.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie ELaima.lt