Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Maisto mados ir tendencijos

Daigai
„PantherMedia“/„Scanpix“ nuotr. / Daigai
Šaltinis: 15min.lt
0
A A

Skelbiamos ne tik aprangos, makiažo, šukuosenų mados prognozės. Maisto ir su juo susijusių įpročių – taip pat. Apie ką kalba ekspertai, kokias tendencijas įvardija? Akivaizdu: domėjimasis sveika mityba ir naujų potyrių, skirtų skonio receptoriams, poreikis nepaliaujamai auga.

Norite sužinoti apie naujus „supermaistu“ tituluojamus produktus, netikėtus valgių skonius ir derinius, intriguojančius technologinius sprendimus, kurie skinasi kelią į virtuvę? Štai jums naujausių tendencijų rinkinys.  

„PantherMedia“/„Scanpix“ nuotr./Meksikos virtuvė
„PantherMedia“/„Scanpix“ nuotr./Meksikos virtuvė

„Top“ sąraše – 5 nacionalinės virtuvės. Drauge jos (Peru, Filipinų, Turkijos, Meksikos ir Skandinavijos) sukuria itin plačią valgių ir skonių amplitudę: tai – senoviniai, rytietiški ir vakarietiški, vietiniai ir sezoniniai, gerai žinomi, bet moderniai interpretuoti receptai. Šis penketas puikiai atspindi šiuolaikinio pasaulio situaciją – globalizacijos ir unikalių vietinių tradicijų susiliejimą ir susipynimą.

„PantherMedia“/„Scanpix“ nuotr./Chia sėklų pudingas
„PantherMedia“/„Scanpix“ nuotr./Chia sėklų pudingas

Kasdienio valgiaraščio dalis – sėklos ir grūdai. Sveiko gyvenimo būdo šalininkai visame pasaulyje jau ne vienus metus valgo itin maistingomis pripažintas burnočių („amaranth“), bolivinių balandų („quinoa“), ispaninių šalavijų („chia“) sėklas, tačiau mitybos ekspertai prognozuoja, kad jų vartojimas augs ir jos taps kur kas didesnio valgytojų būrio raciono dalimi. Kaip jums mintis paragauti ispaninių šalavijų sėklų, kokosų pieno ir vaisių deserto, parduodamo indeliuose it želė? Jam žadama šviesi ateitis. Tokia numatoma ir kviečiams („freekeh“), kurių derlius surenkamas, kol jie dar žali, neprinokę, todėl turi gerokai daugiau baltymų, mineralų ir skaidulų nei subrendę kviečiai; ir abisininėms posmilgėms („teff“), Etiopijoje augančių javų rūšiai, kurioje daug baltymų, kalcio, geležies. Ir „freekeh“, ir „teff“ jau priklijuotos „supergrūdų“ etiketės.   

Daržovės – nauja mėsa. Žiedinis kopūstas (kalafioras) – nauja „superdaržovė“, šešėlin nustūmusi anksčiau į superproduktų sąrašą įtrauktą ir kelerius metus labai liaupsintą lapinį kopūstą („kale“). Restoranai savo klientams suskato siūlyti žiedinį kopūstą didkepsnio ir kitokiais „a la“ mėsa pavidalais. Ją, teigiama, sėkmingai keičia ir kepti grybai, morkos, brokoliai, o tam pritariančių klientų daugėja.

Shutterstock nuotr./Šviežios daržovės
Shutterstock nuotr./Šviežios daržovės

Mėsos gaminių įvairovė. Pasak žinovų, principas „maistas tiesiai iš fermos“ – ne mada, bet augančios vartotojų dalies būtinas gyvenimo komponentas. Į tai atsižvelgdami ūkininkai imasi aktyviau tiekti gaminius iš daug vertingų baltymų turinčių „mažųjų“ mėsos – triušių, ožkų, putpelių, karvelių.

Laukinė gamta – vėl atrastas maisto sandėlis. Joje, kaip žinia, labai daug visko, ką žmogus kažkada valgė, bet ilgainiui iškeitė į lengvai gaunamą parduotuvinį maistą. Tai žolės, vaisiai, uogos, grybai, riešutai, šaknys, sėklos, dumbliai, gėlių lapai ir pumpurai... Pavyzdžiui, „Food Business News“ teigia, kad šie gamtos kūriniai, kuriuos renkant galima puikiai atsipalaiduoti, o valgant pasipildyti energijos, vitaminų, mikroelementų atsargas, – 2014-ųjų „trendas“, atspindintis vis didėjantį nusivylimą stipriai apdorotais, priedų prikimštais ir maistingumą praradusiais produktais. Tais, kuriuos tiekia konvejerio principu dirbanti maisto industrija. Laiko stokojantis XXI amžiaus gyventojas nebūtinai turi kulniuoti į miškus ir pievas, kad apsirūpintų laukinėmis gėrybėmis: mitybos tendencijų komentatoriai teigia, kad daugėja vietų, kur jų galima įsigyti, ir tai – ne vien sveiko maisto parduotuvės, bet ir didcentriai. Sufleruojame: pavasaris – jaunučių dilgėlių, pienių, žliugių, garšvų, gysločių, t. y. augalų, puikiausiai tinkamų salotoms ir ne tik, metas.

Baltymų užkandžių bumas. Dietologų peikiami bulvių traškučiai įgijo rimtą konkurentą – kiaušinių baltymų traškučius, kuriuose mažiau tukinančių riebalų ir angliavandenių. Ir pavadinti jie su užmoju – „išmanusis baltymų užkandis“ („Intelligent Protein Snacks“). O argi vabzdžių, užmaskuotų šokoladu, kava, kokosais, imbierais, tik žole šertų gyvulių mėsos batonėliai ir burokėlių, pomidorų, morkų, pastarnokų skonių jogurtai – ne darni kompanija minėtiems „teisingiems“ traškučiams?

Netikėti skoniai ir deriniai. Ore sklandantis sveikesnių produktų ir naujovių poreikis kaltas ir dėl tokių netikėtų greitojo maisto pavyzdžių kaip makaronų ir mėsos suvožtiniai, ledų sumuštiniai, čiulpiamieji lapinių kopūstų ledai, saldžios picos, šokoladas su probiotikais, kanapėmis, dygliuotųjų ožekšnių („goji“) uogomis... Dar vienas būdas suteikti patiekalams kitokį skonį – juos virti ir garinti ne paprastame vandenyje, bet arbatoje, kavoje, specialiame dūmų kvapo skystyje.

Ką ir kuo rūkyti – vaizduotės reikalas. Įsigalinti tendencija – rūkymas produktų, kurie su šiuo procesu, regis, niekaip negali būti susiję. Jogurtas, sviestas, šokoladas, salotos, morengai, padažai, vaisiai, kokteiliai... Maisto gaminimo ekspertai tvirtina, kad šitaip paprasta išgauti gausybę unikalių skonių. Nereikia konstruoti rūkyklos – ją gali atstoti nedidelis rūkymo pistoletas („The Smoking Gun“), kurio dūmai sukuriami naudojant skiedras, arbatžoles, sausas gėles, prieskonius ir prieskonines žoles...

„PantherMedia“/„Scanpix“ nuotr./Užšaldyti vaisiai
„PantherMedia“/„Scanpix“ nuotr./Užšaldyti vaisiai

Kokteilių ledukai su inkliuzais, arbata kitaip. Ledo kubeliai su šviežiomis uogomis ir žolelėmis ne tik labai skaniai atrodo, bet ir suteikia gėrimams papildomo skonio ir daro juos maistingesnius. Žingsnis gyvenimo su daugiau vitaminų link – ir šalta arbata su šviežiais vaisiais bei uogomis. Arbata ir įvairios jos interpretacijos šiuo metu „ant bangos“. Netgi kavos mėgėjų Meka – kompanija „Starbucks“ Niujorke, Manhatane, atidarė jos parduotuvę. 

Pasirink receptą ir produktus. Pirkėjui bus dar patogiau apsipirkti, nes jis čia pat, parduotuvėje, galės išsirinkti receptą ir telefonu užsisakyti reikalingus produktus. Turint galvoje, kad Vakarų pasaulyje didžiulė problema – išmetamas perteklinis maistas, šis būdas, ko gero, padėtų ją spręsti. 

„Shuterstock“ nuotr./Morkos
„Shuterstock“ nuotr./Morkos

Sunaudok viską nuo šaknų iki lapų. Orientacija į tokį vartojimą taip pat turėtų paskatinti pagarbiau ir atsakingiau elgtis su maistu. Pavyzdžiui, iš morkų lapų galima paruošti pesto padažą, užpilti juo morkas ir patiekti su parūkytu jogurtu. Morkų žalumoje, beje, daug chlorofilo, kuris labai naudingas.

Intriguojantys technologiniai sprendimai. Mėgstamų virtuvės šefų hologramos, padedančios paruošti išsirinktus patiekalus, išmanieji peiliai, informuojantys apie pjaustomuose produktuose esančias pavojingas bakterijas, pesticidus, cukraus, baltymų, vitaminų kiekį, šviečiantys ledo kubeliai, įspėjantys gėrėją, jei jis ima per dažnai kilnoti taurę, lazeriu padarytos šviežių produktų „tatuiruotės“ su nurodyta jų kilmės vieta, tiekėjo logotipu ir QR kodu (sudie, bjaurieji klijuojamieji lipdukai!) – visa tai ir dar daugiau ateina pas eilinį maisto vartotoją.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie ELaima.lt