Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Perkūnas iš giedro dangaus: neplanuotai nėščia

Neplanuotas nėštumas
„PantherMedia“/„Scanpix“ nuotr. / Neplanuotas nėštumas
Šaltinis: 15min.lt
0
A A

Yra sukurta įvairių apsisaugojimo priemonių – regis, kiekviena iš mūsų gali pasirinkti pagal kišenę ir kitus kriterijus, tačiau netyčiukų visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, dar labai daug. Ar tai reiškia, kad šiuolaikinė kontracepcija neveiksminga?

Galbūt šiandien iš giedro dangaus trenkė perkūnas: jūs – nėščia! Nenorėjote, neplanavote pastoti, bet taip nutiko. Ką gi – papildėte gretas 44 proc. europiečių, kurios susiduria su štai tokiu likimo siurprizu. Būtų gerai, kad šoką pakeistų džiaugsmas... Tačiau neatmetame ir kitokio posūkio jūsų gyvenime – aborto.

Tyrimai rodo, kad 64 proc. neplanuotų nėštumų Europoje baigiasi abortu. Jei nėštumas nutraukiamas profesionaliai, teoriškai moters sveikata, pasak išmanančiųjų, neturėtų nukentėti. Tačiau faktiškai bet kokia chirurginė operacija gali sukelti komplikacijų, susijusių su individualiais konkretaus organizmo ypatumais. Taigi nuo blogos scenarijaus „Kaip aš pastojau ir atsikračiau nėštumo“ baigties neapsaugota nė viena. Yra dar toks dalykas kaip psichologinė našta, kurios tikėtiną poveikį akcentuoja patyrę vaisingumo specialistai. Po aborto ji gali tūnoti pasąmonėje metų metus ir būti tas nematomas, fiziškai nediagnozuojamas ir mediciniškai nesunaikinamas blokas, kuris daliai moterų neleidžia tapti motinomis, kai jos to pagaliau užsinori.

Shutterstock nuotr./Kontraceptinės tabletės
Shutterstock nuotr./Kontraceptinės tabletės

Bet mūsų pokalbio tema – ne nėštumo atsikratymas, o priemonės, padedančios išvengti jo, neplanuoto, ir su juo susijusios dilemos. Šiuo aspektu Lietuvos moterys pernykščiame Europos ginekologų asociacijos kongrese buvo linksniuojamos kaip turinčios mažiausiai žinių apie šiuolaikinę kontracepciją tarp 10 šalių gyventojų, kurių išprusimas buvo tiriamas. Lietuvoje apie ją nusimanančių – tik 10,5 proc. Tokios apgailėtinos situacijos priežastis? Palyginkime mūsų šalį ir Estiją: ten merginos ir vaikinai gali užsukti į jaunimo kabinetus ir veltui gauti gydytojo konsultaciją bei apsisaugojimo priemonių (neturime), ten žmonės gali pasinaudoti valstybinėmis dalinio kontraceptikų kompensavimo programomis (neturime), ten vos 5 proc. jaunų moterų naudoja nesaugų lytinio akto nutraukimo būdą (pas mus – 20 proc.)... Regis, mūsų valstybės vairininkų nuostata tokia: „Nenorit vaikų? Pamirškit seksą! Nenorit jo atsisakyti? Tuomet patys išsiaiškinkit ir pasirūpinkit, kaip neprisidirbti!“ Ne taip? Bet kur tada lietuviška valstybės palaikoma ir vykdoma lytinio švietimo politika, kurios pasigenda kasdien su neplanuotu nėštumu susiduriantys gydytojai ginekologai?

Populiariausia apsisaugojimo priemonė – prezervatyvas

Paaugles, jaunas merginas nuolat konsultuojanti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja ginekologė Žana Bumbulienė sako, kad abortų skaičius Lietuvoje vis dar didelis.

Gretos Skaraitienės nuotr./Žana Bumbulienė
Gretos Skaraitienės nuotr./Gydytoja ginekologė Žana Bumbulienė

„Kone kasdien į ginekologus kreipiasi pacientė, norinti nutraukti nėštumą. Populiariausia apsisaugojimo priemonė pas mus – prezervatyvas, tačiau jis nėra saugus. 27,7 proc. merginų renkasi tabletes, bet dažnai tiesiog pamiršta šių išgerti. Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje stebima kitokia tendencija: ten tabletes keičia hormoninės spiralės. Manau, kad ateitis priklauso ilgalaikėms kontracepcijos priemonėms.“

Galima nelinksmai pajuokauti, kad lietuvės, nors ir stipriai atsilikusios aptariamoje srityje, bent jau naudoja vienkartinius lateksinius prezervatyvus, o ne daugkartinius, pagamintus iš gyvūnų žarnų. Tokie, datuojami XVII a., buvo rasti vienoje Didžiosios Britanijos pilyje. Juos po akto reikėdavo išplauti ir įmerkti į aliejų, kad nesudžiūtų.

Lytinio akto nutraukimas, kuris plačiai tebepraktikuojamas XXI a. Lietuvoje, minimas Senajame Testamente, surašytame dar prieš Kristų.  

Moderniausi būdai

Naujausias kontraceptinis produktas, kurį jau galima įsigyti ir Lietuvoje (kaina 144 €), – hormoninė mini spiralė. Ji, teigiama, patikimai sergi, kad moteris nepastotų trejus metus, be to, turi mažiau hormonų nei pirmtakė (šios poveikis tęsiasi penketą metų), tinka ir jaunoms, dar negimdžiusioms moterims, taip pat toms, kurios žindo kūdikį. Vietiškai veikianti „mini“, įdėta į gimdą, lėtai nedideliais kiekiais išskiria hormoną levonorgestrelį, yra bet kada lengvai išimama, o ją pašalinus vaisingumas greitai atsinaujina. 

Treji ar penkeri užtikrintos ramybės metai, kasdienė laisvė nuo būtinybės laiku išgerti piliulę – tikrai gerai. Tačiau ką pasakytumėte, jei jums pasiūlytų priemonę, kuri saugotų jus... šešiolika metų? Toks stebuklas rinkoje gali atsirasti 2018 m. – jei jo klinikiniai testai bus teigiami. Tai – Amerikos mokslininkų ir aukštųjų technologijų specialistų kūrinys, po oda implantuojamas lustas (mikroschema), kurį pati moteris galės įjungti ir išjungti distancinio valdymo pulteliu, kada tik panorės. Revoliucinę profesoriaus Roberto Langerio, kuriam jau priklauso daugiau kaip 800 patentų, idėją parėmė Billo ir Melindos Gatesų fondas. Šiuo metu po žasto oda galima įterpti kitą amerikiečių gaminį – kontraceptinį implantą, išskiriantį į organizmą sintetinį hormoną etonogestrelį ir apsaugantį nuo nėštumo trejus metus. Jo (Lietuvoje kainuojančio 144 €) veikimo moteris reguliuoti negali. Dėl senesnės šio implanto versijos pasaulyje buvo kilęs triukšmas, nes kai kurios jį įsigijusios moterys vis dėlto pastojo arba patyrė negalavimų. Tada gamintojai sukūrė naują versiją. Svarbi šio implanto patikimumo sąlyga – preciziškas instrukcijos laikymasis jį įsodinant. 

Informacijos stoka

Lietuvoje viešėjusi gydytoja akušerė-ginekologė Tina Peers, tarptautinė lektorė ir seksualinės bei reprodukcinės sveikatos ekspertė iš Didžiosios Britanijos, žurnalistams spalvingai pasakojo apie kontracepcijos praeitį ir dabartį.

Gretos Skaraitienės nuotr./Tina Peers
Gretos Skaraitienės nuotr./Gydytoja akušerė-ginekologė Tina Peers

Pasirodo, Elžbietos I valdomoje Anglijoje didikės kaip kontraceptikus naudojo citrinas, anuomet labai brangias, todėl tik joms prieinamas. Rūgštaus vaisiaus, kurio sultys naikino spermatozoidus, pusele jos pridengdavo gimdos kaklelį. Viena puselė išbūdavo makštyje tris dienas, taigi vienos citrinos užtekdavo šešioms dienoms.

Žodžiu, kontracepcijos priemonių istorija ilga ir spalvinga, o tobuliausi šiandienos produktai – jau minėti poodiniai implantai ir hormoninės makšties spiralės. Pasak gydytojos Tinos, Europoje aiškiai stebima tokia tendencija: akivaizdžiai sumažėjo moterų, kurios kaip garantuotą priemonę nuo nėštumo renkasi sterilizaciją, ir atitinkamai padaugėjo spiralės naudotojų.

Pastaroji – ne tik patikima apsauga visoms moterims nuo nėštumo, bet ir puiki pagalba toms, kurios per mėnesines gausiai kraujuoja. „Statistika tokia: iš 100 jaunų ir vaisingiausių moterų, kurios pasikliauja sudėtinėmis kontraceptinėmis piliulėmis, kasmet pastoja 9; iš 100, pasikliaujančių prezervatyvais, kasmet pastoja 18. Beje, prezervatyvas neturėtų būti laikomas kontracepcijos priemone, nes jis patikimai apsaugo tik nuo infekcijų. Turiu spiralės, veiksmingos penkerius metus, naudojimo statistiką: iš 2000 moterų per metus pastoja 1. Taip yra todėl, kad šis produktas veikia vietiškai ir moterims nereikia nieko specialiai daryti, kad tai vyktų“, – aiškino lektorė. Tina Peers mielai sutiko atsakyti į keletą „Laimos“ klausimų.

Tiek įvairių kontraceptinių priemonių sukurta, tačiau neplanuotų nėštumų skaičius pasaulyje įspūdingas...

2010 metais pasaulyje buvo užfiksuoti 208 milijonai nėštumo atvejų, iš jų 86 milijonai – neplanuoti. 19 milijonų nėštumų buvo nutraukti nesaugiai, mažiausiai 68 tūkstančiai moterų dėl to mirė.

Kodėl tai vyksta XXI amžiuje? 

Moterų nepasiekia reikiama informacija, reikiamos kontracepcijos priemonės, egzistuoja įvairūs mitai ir barjerai, kuriuos būtina pašalinti. 

Moterų nepasiekia reikiama informacija, reikiamos kontracepcijos priemonės, egzistuoja įvairūs mitai ir barjerai, kuriuos būtina pašalinti. Vienas jų – baimė, kad hormoninė spiralė gali pakenkti, tapti traumos ir infekcijos priežastimi. Pirmieji šiuolaikinių spiralių prototipai išties pridarydavo bėdų, tačiau šiandien jos – tikrai saugūs ir patogūs įtaisai, kurie ne tik padeda planuoti nėštumą, bet ir gerina sveikatą. Labai svarbu, kad kiekvienoje valstybėje netrūktų patikimų informacijos apie šiuolaikines kontracepcijos priemones kanalų, kad ši informacija ir kontraceptikai būtų prieinami kiekvienai moteriai nepriklausomai nuo jos socialinio statuso ir finansinių galimybių. Visada pabrėžiu: man būtų buvę labai sunku daryti mokslininkės karjerą, įsitvirtinti gyvenime, jei būčiau pastojusi atsitiktinai dar tada, kai mokiausi. Esu įsitikinusi, kad šiuolaikinė moteris turi ir gali kontroliuoti nėštumą ir kartu – savo gyvenimą.

Jūs informuota, kokia Lietuvos situacija (kalbu apie kontraceptinių priemonių naudojimą). Pasibaisėjote?

O, jūs turite labai daug darbo! (Juokiasi.)

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie ELaima.lt