Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Reikia pagalbos! Kaip išsirinkti gerą psichotarapeutą?

Psichoterapija
Vida Press nuotr. / Psichoterapija
Šaltinis: Elaima.lt
0
A A

Kol vizitą pas psichoterapeutą tik įsivaizduojame, tikimės, kad jis (o gal ji) bus empatiškas, dalykiškas ir padės įveikti problemas, su kuriomis nebegalime susidoroti savarankiškai. Bet kai pagalbos prireikia tiesiog dabar, sutrinkame: gerą sielos gydytoją rasti dar sunkiau nei šiaip gerą gydytoją.

Pirmiausia dėl to, kad pačios, ypač atsidūrusios sudėtingoje situacijoje, nebūtinai žinome, ko norinčios. Desperatiškas atodūsis: „Noriu, kad visa tai pasibaigtų.“ – netinka, nes padėti čia gali tik deus ex machina, o toks sprendimas jau antikos teatro laikais buvo laikomas pasenusiu. 

Kaip žinoti, ar tas kol kas menamas specialistas turėtų būti jūsų globėjas? Partneris? O gal patyręs profesorius, išleidęs kelias monografijas? Ar madingas konsultantas, kurio veidas nedingsta iš žurnalų ir TV ekrano? O gal galima kliautis atsitiktinumu ir kreiptis į tą, kurį rekomendavo poliklinikoje? Bet pagalbos reikia dabar – ne po trijų savaičių, kai yra laisvas vizito laikas! 

Psichoterapeuto ar psichologo kompetenciją įvertinti dar sunkiau nei, sakykim, šeimos gydytojo ar chirurgo.

Kitas dalykas – psichoterapeuto ar psichologo kompetenciją įvertinti dar sunkiau nei, sakykim, šeimos gydytojo ar chirurgo. Pastarasis sėkmingai išoperavo apendicitą, žirklių neliko pilve – ir jau gerai! Sielos gydymo procesas neturi aiškios baigties, po kurios atliekamas kraujo tyrimas ir galima konstatuoti: pacientas sveikas. 

Antra vertus, psichoterapija ar psichologo konsultacija – ne magijos seansas, ne išpažintis ir net ne draugių pokalbis. Jų efektyvumą galima įvertinti ir testais, ir jūsų pačių savijauta bei gebėjimu susidoroti su problema ar kitaip į ją pažvelgti.  

Vida Press nuotr./Iliustracija
Vida Press nuotr.

TAIP PAT SKAITYKITE: Nauja mada – sąmoningumo meditacija

Formalumai – svarbu 

Psichologė-psichoterapeutė Jurga Dapkevičienė irgi lygina psichoterapeuto ar psichologo paieškas su bet kurio kito specialisto paieškomis. Pirmi informacijos šaltiniai – draugai ir pažįstami, interneto portalai.

„Visi jie gali padėti atrasti aukso grūdą, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į keletą dalykų, – sako specialistė, konsultuojanti daugiau kaip 15 metų. – Pirmiausia – į išsilavinimą. Vertėtų pasidomėti, kur ir kokius mokslus baigęs jūsų pasirinktas specialistas. Kol nėra priimtas psichologų veiklą reglamentuojantis įstatymas, psichologais ar psichoterapeutais gali vadintis pačias įvairiausias studijų programas baigę žmonės! Tačiau iš tiesų jie turi būti įgiję specialų atitinkamos srities išsilavinimą. Nei zootechnikas, nei pašaukimą pajutęs guru negali vadintis psichologu ar psichoterapeutu. Neegzistuoja gyvenimo būdo lektorius-psichoterapeutas ar edukologas-psichologas!“  

Profesionalus psichologas turėtų būti apsigynęs psichologijos magistro (arba jį atitinkantį) laipsnį. Dar geriau, jei jis bus baigęs ir podiplomines studijas ir įgijęs psichoterapeuto kvalifikaciją.

J. Dapkevičienė primena, kad beveik visi profesionalai interneto svetainėse išsamiai aprašo savo išsilavinimą ir kvalifikaciją, kabinetuose turi įsirėminę svarbiausius diplomus. „Iš pirmo žvilgsnio – painoka, bet reikia žinoti, kad profesionalus psichologas turėtų būti apsigynęs psichologijos magistro (arba jį atitinkantį) laipsnį. Dar geriau, jei jis bus baigęs ir podiplomines studijas ir įgijęs psichoterapeuto kvalifikaciją (štai taip ir atsiranda dvigubos pareigos – psichologas-psichoterapeutas). Ši kvalifikacija didina tikimybę, kad išvengsite apsišaukėlio, baigusio nuotolinius trijų mėnesių kursus, ir pateksite pas tikrai kompetentingą specialistą.“

Pasak psichologės-psichoterapeutės, antras reikšmingas kriterijus – patirtis. Žinoma, gali nutikti ir taip, kad vakarykštis studentas jums padės taip pat efektyviai, kaip ir senas vilkas; vis dėlto didesnė tikimybė, kad daugiau patirties ir praktikos turintis specialistas bus geresnis pagalbininkas.

TAIP PAT SKAITYKITE: 6 žingsniai po skyrybų

Labai svarbu ir tai, kad jis nuodugniai domėtųsi savo sritimi, siektų nuolat atnaujinti žinias (štai kam reikalingi visi tie sertifikatai ant kabineto sienų – nepamaišys juos atidžiau peržvelgti). 

Genijai ir aferistai

Asmeninė rekomendacija, ypač pateikta jums svarbių žmonių, atrodo patikimiausia, tačiau tai, kas tiko draugei ar seseriai, nebūtinai tiks jums. Vis tiek turėsite rinktis savo kelią – kad ir dėl to, jog tikroji problema, kamuojanti būtent jus, gali būti visai kitokia, nei ta, dėl kurios pagalbos ieškojo bičiulė. Vadinasi, ir pagalba reikalinga kitokia. 

Net ir „Google“ paieška pateiks tikslesnį atsakymą, jei užklausa bus suformuluota maksimaliai tiksliai. Antra vertus, dauguma gydytojų atsargiai žiūri į ligonius, kurie neabejoja išmanantys daugiau už medikus vien dėl to, kad skaitė Medicinos enciklopedijos straipsnį ir forumą savo ligos tema. 

Vida Press nuotr./Psichoterapija
Vida Press nuotr.

„Teisingas sprendimas slypi tarp šių tezių: galima ir verta pasidomėti ir tuo, kuriai psichologijos ar psichoterapijos krypčiai atstovauja jūsų pasirinktas specialistas, – sako Jurga. – Tačiau tų krypčių ir metodų tiek daug (nuo raidos psichologijos iki biheivioristinės psichoterapijos), kad mėginimas įsigilinti gali viską komplikuoti ir užtęsti. Todėl geriausia – tiesiog paskambinkite arba parašykite pasirinktam profesionalui ir įsiklausykite į save, ką pajutote per pokalbį ar skaitydamos elektroninę korespondenciją. Ar specialisto atsakymas jums pasirodė simpatiškas ir susijęs su jūsų problema? Ir, svarbiausia, ar norite susitikti su tuo žmogumi akis į akį?“ 

Ar psichologinė pagalba bus veiksminga, priklauso ne vien nuo „stebuklingo“ specialisto, bet ir nuo jūsų.

Nesižavėkite įmantriais psichologijos ir psichoterapijos krypčių pavadinimais – nė viena jų nėra kuo nors geresnė ar blogesnė. Tyrimai rodo, kad pagalbos efektyvumas priklauso ne tiek nuo specialisto praktikuojamos krypties ar taikomų metodų, kiek nuo santykių ir atmosferos, kuriuos kuria abi pusės – ir psichologas ar psichoterapeutas, ir klientas. Taigi, ar psichologinė pagalba bus veiksminga, priklauso ne vien nuo „stebuklingo“ specialisto, bet ir nuo jūsų.

J. Dapkevičienė perspėja, kad atsargiau reikėtų žiūrėti į autorines metodikas: tokias – pasiteisinusias ir patikrintas laiko – gali sukurti tik genijai (per visą psichologijos ar psichoterapijos istoriją jų buvo ir yra vienetai). Trumpalaikius, išreklamuotus ir madingus metodus neretai siūlo vienadieniai guru arba aferistai – juk vieno žmogaus gyvenimo neužtenka, kad metodas būtų pristatytas, išbandytas, patikrintas empiriškai, o paskui iš eksperimentinio virstų visuotinai pripažintu. Kitaip tai viso labo bandymai su žmonėmis. Pacientais. Jumis. Lygiai taip pat nepatikima susirasti guru, kuris iš visų metodikų išsirenka gardžiausius kąsnelius ir sukuria savo unikalią sistemą. Taip nedirbama. Toks metodas neveikia ar bent jau neduoda patikimų ir tvarių rezultatų.

Pirmoji konsultacija

Daugelis iš mūsų yra nuplikytos posovietinės šalies patirties, kai peržengusios valdiškų namų slenkstį rizikuojame – gal ir nebūti aprėktos, bet patirti gana rafinuotą pažeminimą. O žmogus, atėjęs į psichoterapeuto ar psichologo kabinetą, visada yra pažeidžiamas ir gali jaustis netvirtai. 

Kaip galite sau padėti jaustis tvirčiau? Pirmiausia, peržvelkite tuos pačius sertifikatus ir diplomus ant kabineto sienų – kaip minėjo konsultantė, jie iškabinti ne dėl grožio, o specialisto kompetencijai patvirtinti. Klausti taip pat galima visko, pavyzdžiui, pagal kurią metodiką jis dirba. Žinoma, jei iš tiesų tuo domitės, o žodis „Erikson“ jums kelia asociacijų ne tik su mobiliųjų telefonų rinka (patikslinsime: Erikas Eriksonas yra raidos psichologijos atstovas, ego psichologijos teorijos kūrėjas, psichoanalitikas; „Ericsson“ – švedų telekomunikacijos kompanija).

TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip viską suspėti ir neišprotėti?

Teirautis konsultacijos kainos visai nėra blogas tonas. Būtinai reikia aptarti ir terapijos tikslus. Pavyzdžiui, jūs norite įveikti baimę viešai kalbėti. Nelengva išsyk pasakyti, kiek tai užtruks, tačiau bent apytiksles laiko ribas galima išsiaiškinti. Reikėtų sunerimti, jei visos jūsų problemos žadamos išspręsti greitai ir labai lengvai. Ir, žinoma, tai gali padaryti tik jis. 

Kuo tiksliau suformuluosite klausimą, tuo aiškesnį atsakymą gausite ir tuo konkretesnį atskaitos tašką turėsite – nes kitaip gali paaiškėti, kad pas psichoterapeutą ar psichologą vaikštote kaip į bažnyčią.

Psichoterapija ir psichologija – vienos iš nedaugelio sričių, kur visiškai atsiduodama kitam žmogui, dažnai iki galo nesuvokiant, ko tikėtis iš tokios situacijos. Kuo tiksliau suformuluosite klausimą, tuo aiškesnį atsakymą gausite ir tuo konkretesnį atskaitos tašką turėsite – nes kitaip gali paaiškėti, kad pas psichoterapeutą ar psichologą vaikštote kaip į bažnyčią. O tai savo ruožtu gresia kitais pavojais (per dideliu prisirišimu prie specialisto, negebėjimu savarankiškai priimti sprendimus ir pan.). Beje, ne taip retai būna, kad aiškiai apsibrėžusios tikslą ir terminus pačios randate būdų, kaip jį pasiekti. Ir jokios psichoterapijos nė nereikia. 

Stresas prieš egzaminus
 

Jei psichoterapeutas ar psichologas taip užimtas, kad jus gali priimti tik po trijų savaičių ar mėnesio, irgi gerai pagalvokite: gal reikėtų paieškoti kito specialisto, kuris turi mažiau pacientų ir – atitinkamai – gali skirti jiems daugiau laiko ir dėmesio.  

Antra vertus, juk į konsultaciją einate ne tikrinti specialisto kompetencijos, o spręsti savo problemos, kad ir kokia ji būtų. Norint ją įveikti, nė akimirkos nereikėtų to pamiršti. Neskubėkite vertinti ar teisti – jei jūs mesite konsultacijas, psichoterapeutas praras tik klientę, o jūs liksite be pagalbos. Bet su problema. 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie ELaima.lt