Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Sportas gali pakenkti: 2 atvejai, kada tai nutinka

Treniruotė
Vida Press nuotr. / Treniruotė
Šaltinis: Elaima.lt
0
A A

Visi kaip mantrą kartoja, kad sportas lygu sveikata ir puiki savijauta. Tačiau jo, kaip ir kitų gerų dalykų, kartais gali būti per daug. Arba jis gali būti netinkamai pasirinktas. Atkreipkite dėmesį į kelis pastebėjimus, kada sportas padaro daugiau žalos, nei duoda naudos.

Joga – ne kiekvienam

Skaitydamos sėkmės lydimų žmonių istorijas tikriausiai pastebėjote, kad jie dieną pradeda arba baigia joga. Tai tarsi kokybiškas priedas prie iššūkių kupino gyvenimo. Aktorės Gwyneth Paltrow, Jennifer Aniston, Jessica Biel, modelis Gisele Bundchen mielai pasakoja apie savo jogos praktiką, tuo nemenkai prisidėdamos prie šios sporto šakos (ar filosofijos) populiarinimo. Bet ar visiems joga – tinkamas pasirinkimas?

I just can’t take it!! #love #yogapartner ❤️❤️❤️ Eu não aguento!!! #amor #parceiradeioga

A photo posted by Gisele Bündchen (@gisele) on

Iš esmės bet kuris sportas gali pakenkti dviem atvejais: kai yra netaisyklingai praktikuojamas ir kai jo yra tiesiog per daug. „New York Times“ žurnalistas, knygos „The Science of Yoga“ autorius Williamas J. Broadas 2012-aisiais suskaičiavo, kad per metus padvigubėjo sužeidimų dėl jogos. W. J. Broadui ilgametis jogos mokytojas Glennas Blackas paaiškino, kad antikos laikus siekiantį jogos meną turėtų rinktis tik fiziškai stiprūs žmonės, o dažniausiai yra atvirkščiai – žmonės lanko ją tam, kad sustiprintų silpnas kūno dalis ir pagerintų emocinę savijautą. Jie dirba sėdimą darbą ir eina du tris kartus per savaitę į jogos pamokas tikėdamiesi viską sutvarkyti. Kūnas, nepratęs prie judėjimo, sustingęs ir nelankstus, staiga patenka į ekstremalią padėtį ir patiria daugiau žalos negu naudos.

Masiškai išpopuliarėjus jogai, atsirado nepatyrusių, bet norinčių pasipelnyti mokytojų, kurie spaudžia atlikti sudėtingiausias asanas ir neįsigilina, kad kai kuriems jos apskritai nepatartinos. O jei treniruotėje lankstosi 20 žmonių, apskritai sunku sužiūrėti, kas kaip atlieka pratimus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Niujorko centrinėje aikštėje tūkstančiai žmonių paminėjo pirmąją Tarptautinės jogos dieną
AFP/„Scanpix“ nuotr./Masinė treniruotė Niujorke Tarptautinę jogos dieną

JAV apibendrintais viso pasaulio gydytojų duomenimis, dažniausiai dėl jogos kenčia apatinė nugaros dalis, taip pat pečiai, keliai ir kaklas.

G. Blacko žodžiais, yra tam tikrų judesių, kuriuos darant ypač padidėja tikimybė susižeisti, persitempti. Stovėjimas ant galvos ar pečių sukelia daugiausia problemų, žmonės ilgainiui gali patirti insultą.

JAV apibendrintais viso pasaulio gydytojų duomenimis, dažniausiai dėl jogos kenčia apatinė nugaros dalis, taip pat pečiai, keliai ir kaklas. „Jogos esmė yra atsikratyti ego, o nemažai žmonių atlieka sudėtingiausias asanas tam, kad padidintų savivertę, – teigia G. Blackas. – Asana nėra panacėja ir vaistas nuo visų ligų. Jeigu atlieki ją tarsi apsėstas, galiausiai turėsi problemų.“ 

Pats mokytojas per 40 jogos praktikavimo metų įsitaisė stuburo stenozę ir iškentė sudėtingą stuburo operaciją.

Varžymasis sporto salėje

Tai būdinga daugelio sporto sričių entuziastams: sėkmė matuojama ne pagerėjusia savijauta, o lankstumu, greičiu, ištverme, pakeltais kilogramais ar atliktų pratimų skaičiumi. Ar kada nors teko aerobikos treniruotėje varžytis su likimo draugėmis? Daryti šimtąjį atsilenkimą sukandus dantis, nes vyresnė „kaimynė“ mankštinasi, rodos, nė nesuprakaitavusi?

Sporto klubo „Impuls“ trenerė Jurga Maculevičiūtė sako, jog tik atrodo, kad šalia esantys padaro daugiau, lengviau ar greičiau, – iš tikrųjų visi sportuoja panašiai. „Tokių, kurios varžytųsi eikvodamos sveikatą, tėra vienetai. Moterys labiau linkusios pasisaugoti, dirbti mažiau, nei galėtų. Tad kartais aplinkinių diktuojamas tempas kaip tik paskatina nesimuliuoti. Aišku, atliekamų pratimų tikslumas tokiu atveju nukenčia, bet didėja kūno ištvermė.“

Sportuoti visada reikia su protu – kai kada net atsiribojant nuo muzikos, trenerio, supančių žmonių, bet itin paisant savo kūno galimybių, t. y. koks fizinis krūvis tuo momentu palankiausias.

Vida Press nuotr./Treniruotė
Vida Press nuotr.

Išvaržos ir kitos bėdos

Kartais sveikatos negalavimas gali išlįsti tik per daug nualinus organizmą, netaisyklingai atliekant pratimus ar pasirinkus netinkamą sporto šaką. Lietuvoje būta nemažai atvejų, kai sportuodami nuo širdies priepuolio ar jos nepakankamumo mirė vidutinio amžiaus vyrai: kas sporto klube mindamas treniruoklio pedalus, kas sparčiai važiuodamas dviračiu, kas bėgdamas miško takeliu, kas žaisdamas mėgėjų krepšinį. Taip nutinka dėl kūno poreikių ir jo siunčiamų signalų nepaisymo. 

Mano širdies draugas yra vienas iš tų, kurie ankstyvoje jaunystėje aktyviai sportuodami, darydami pritūpimus su sunkiais svarmenimis ir bėgiodami asfaltu susigadino stuburą. Galbūt draugo stuburas iš prigimties buvo silpnesnis, nes ne visiems sportuojantiems taip nutinka – yra daug sėkmingai svarmenis ar štangą tebekilnojančių ir nugarą lankstančių kultūristų mėgėjų, tačiau faktas tas, kad jau trys jo aktyviai sportuojantys draugai skundžiasi užsitęsusiais nugaros skausmais. Ir nė vienam dar nėra trisdešimties. Draugas lanko Sveiko stuburo mokyklą. Ir tai toli gražu ne senukų susibūrimo vieta…

Vida Press nuotr./Vyras sporto klube
Vida Press nuotr.

Trisdešimtmetė žurnalistė Dovilė jau keleri metai turi bėdų dėl kaklo. „Vis dažniau jausdavausi, lyg mane būtų perpūtęs vėjas, negalėdavau pasukti galvos. Kai galiausiai išsityriau, diagnozavo didelę kaklo išvaržą. Liepė iškart operuotis, tikrai išsigandau. Anksčiau buvau labai aktyvi, todėl pasijutau kaip invalidė, praliejau daug ašarų: dar vakar aš bėgiojau, o šiandien man uždrausta net grindis plauti?! Vienas pažįstamas pasiūlė sveikatinimo įstaigą ir žinomą profesorių. Užteko kelių jo patarimų, ir jau metai, kai man nebuvo susukę sprando. Pagal individualią programą mažais krūviais sportuoju prižiūrima kineziterapeuto. Niekas negali pasakyti, iš kur mano išvarža, tai labai ilgi procesai.

Prieš kelerius metus smarkiai kritau riedėdama su riedučiais – gal ši trauma buvo pradžia? Esu maksimalistė, daug bėgiojau, aktyviai sportavau, man patiko, ir tai galėjo būti paskutinis lašas. Anot medikų, savo kūno galimybių neįvertinantys entuziastai neretai tampa jų pacientais. Aš tuo visai tikiu, nes mes tikrai nesame pasirengę vieną dieną imti ir nubėgti 10 km, neturime išlavintų giliųjų raumenų, kurie laikytų korpusą, ir spaudžiame viską iš jėgos, nes gyvenimas diktuoja, kad turime būti energingi, sportiški. Atrodo, kad esame sveiki, ir sporto klubo treneriai sudaro klasikinę programą. Ne kiekvienas paklausia, kokių problemų turime.“

Kiek skausmo – normalu?

Taigi ne kas kitas, o jūs privalote žinoti, kad jeigu turite antsvorio, jums reikia rinktis ne aerobiką ar bėgimą, o plaukimą arba greitą vaikščiojimą. Šuoliuojant ant žingsniuoklio arba parketo pėdos, kojos ir nugara patiria didžiulę apkrovą, tad papildomi kilogramai tokiai sporto rūšiai – labai ne į naudą.

Bėgioti negalite ir jeigu turite stuburo išvaržą. O jeigu nenorite jos įsitaisyti, verčiau nedarykite pratimų su sunkiais svarmenimis (ypač mėgstami moterų – sėdmenis ir šlaunis dailinantys pritūpimai su štanga). Nebent jus visą laiką prižiūri treneris – tikimybė netaisyklingai atlikti pratimą didelė, o ištaisyti tokių klaidų gali nepavykti.

Vida Press nuotr./Treniruotė
Vida Press nuotr.

Reikia sportuoti tiek, kad jaustumei, jog esi gyvas, o ne kad kitą rytą iš lovos neišliptum.

Įprasta manyti, kad jei sportuojant ir vėliau skauda raumenis, vadinasi, gerai padirbėta. Ir, atvirkščiai – jeigu neskauda, kažkas buvo ne taip. „Su tokiu požiūriu visiškai nesutinku, – sako trenerė Jurga Maculevičiūtė. – Jei tai kažkas labai naujo: kiti pratimai ar pasikeitusi treniruotės rūšis, be abejo, jausis maudimas. Kartais netgi malonus – tiems, kurie reguliariai sportuoja. Bet labai skaudėti raumenų po kiekvienos treniruotės neturi. Pagalvokite, kaip tada jaustųsi treneriai, kurie nuolat sportuoja? Apskritai iš lovos nepasikeltų. O mums labai retai ką nors tikrai skauda. Po treniruočių turite jausti lengvą tempimą arba nedidelį skausmą, jei kuri nors raumenų grupė dirbo itin intensyviai. Reikia sportuoti tiek, kad jaustumei, jog esi gyvas, o ne kad kitą rytą iš lovos neišliptum. Jeigu metus reguliariai treniruojantis vis dar labai skauda raumenis, problemų reikia ieškoti su gydytojais.“

Instruktorė teigia pastebėjusi tokių sporto fanatikių, kurios persistengia ir pernelyg uoliai lanko treniruotes. „Mėgini pasikalbėti, paprotinti – deja, ne visos girdi. Kartais gal psichologiškai jos siekia ką nors sau įrodyti. Sportuoti reikia tiek, kol gali tai daryti maksimaliai. O lankyti po tris treniruotes per dieną ir viską atlikti ne visu pajėgumu yra tiesiog laiko švaistymas. Juk yra geresnių dalykų gyvenime.“

Vida Press nuotr./Moteris sporto klube
Vida Press nuotr.
  • Sulaukus 40-ies sportuoti reikia ypač atsakingai, todėl pravartu pasitarti su medikais.
  • Kiekvienam sportuojančiam, nepriklausomai nuo amžiaus, derėtų kas trejus metus pasitikrinti širdį. 
  • Žinokite savo kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekius kraujyje. 
  • Jeigu po treniruotės skauda raumenis ilgiau nei dvi dienas, tai ženklas, kad persistengėte.
  • Persistengėte ir per treniruotę, po kurios vos pavelkate kojas ir daugiau nieko nebenorite, tik griūti ant sofos.
  • Rinkitės sporto šaką ne pagal madą, o pagal savo amžių, sveikatą, kūno pajėgumą ir norą.
  • Kai žmogus negali ko nors kontroliuoti (svorio, santykių, finansų, nuotaikos ir pan.), gali kilti nesąmoningas noras kontroliuoti savo kūną, jo galią, išvaizdą, lankstumą. Įsiklausykite į savo organizmą ir pajauskite, kiek šiandien jis pajėgus sportuoti.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie ELaima.lt