Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Hormonai lemia išvaizdą, sveikatą ir nuotaiką – ar galima juos suvaldyti?

Pyktis
Vida Press nuotr. / Pyktis
Šaltinis: Elaima.lt
0
A A

Hormonai – mikroskopiškai mažos biocheminės medžiagos, nuo kurių priklauso mūsų išvaizda, sveikata ir net nuotaika. Jie, atrasti vos prieš šimtą metų, dešimtimis pasklinda po visą organizmą ir kasdien tyliai dirba savo darbą. Tačiau užtenka pakeisti laiko juostą, valgiaraštį ar tiesiog pasiduoti emocijoms – ir valdžią užgrobę hormonai ima diktuoti savo taisykles. Ar galima jiems pasipriešinti?

Kas ką valdo?

Mokslininkai hormonus vadina cheminiais junginiais, pernešančiais informaciją iš vienos ląstelės į kitą. Šį darbą hormonai dirba jau nuo žilos senovės. Tai jiems turime būti dėkingi už visos žmonijos išlikimą: norą turėti vaikų ir jais rūpintis, reaguoti į stresines situacijas, išlikti ir tobulėti. Ilgai buvo manoma, kad hormonus išskiria tik vidaus sekrecijos liaukos. Dabar jau aišku, kad šias itin veiklias medžiagas gamina ir kaulai, riebalinis audinys, net žarnynas. Pernešama informacija žmogaus organizmą veikia nuo kelių minučių iki kelių valandų. Ištirta ir tai, kad tas pats hormonas vyrų ir moterų elgesiui daro skirtingą įtaką. Laimei, žmogaus smegenų žievėje esantis valios centras – puikus pagalbininkas norintiems ištrūkti iš tam tikrų hormonų diktuojamos valdžios.

Susipažinkite su galimais diktatoriais.

Moterys vaisingomis ciklo dienomis išskiria didesnį kiekį estradiolio ir gali lengvai tapti moteriškumą įkūnijančiomis deivėmis.

Estradiolis moteriškasis hormonas, kuris kaip magnetas traukia… vyrus. Būtent jam reikia dėkoti už ore skleidžiamą seksualumą. Provokuojantis juokas, ypatingas žvilgsnis, kerinti laikysena – estradiolio padiktuotas elgesys. Pastebėta, kad visos moterys vaisingomis ciklo dienomis išskiria didesnį kiekį estradiolio ir gali lengvai tapti moteriškumą įkūnijančiomis deivėmis. O kad viduje kylančius pokyčius atspindi ir išorė, įrodė austrų tyrinėtojai. Jie atliko eksperimentą, kurio metu buvo nufotografuota 351 moteris, šokių klube sulaukusi ypatingo vyrų dėmesio. Labiau pasitikinčios savimi ir drąsiau apsirengusios buvo tos, kurių organizme estradiolio buvo daugiau. Paaiškėjo ir tai, kad vaisingomis ciklo dienomis moterys apskritai palankiau vertina vyrus ir net 22 proc. jų dažniau leidžiasi į aklus pasimatymus.

Oksitocinas yra meilės, draugystės, pasitikėjimo hormonas. Pastebėta, kad jo gausiai išsiskiria žaidžiant meilės žaidimus, o užsimezgusiai gyvybei atėjus į pasaulį jis visam gyvenimui sutvirtina motinos ir vaiko ryšį. Šis hormonas teigiamai veikia ir tėvais tapusius vyrus. Jie būna dėmesingesni, švelnesni, labiau rūpinasi mažyliais ir su jais žaidžia. Beje, kuo daugiau laiko tėvas praleidžia su savo atžala, tuo daugiau oksitocino išsiskiria jo organizme. Tyrimus atlikę šveicarų mokslininkai nustatė, kad oksitocinas žadina ne tik atsidavimą, švelnumą, bet ir pasitikėjimą. Savanoriai, kuriems buvo papurkšta šio hormono, nedvejodami atvėrė savo namų duris visiškai nepažįstamiems žmonėms ir net sutiko juos paremti finansiškai.

Progesteronas į darbą aktyviausiai kimba jau suaugusių žmonių organizme. Moterims jis sudaro tinkamas sąlygas apvaisinti kiaušinėlį, užtikrina sklandų nėštumą ir skatina pieno liaukų vystymąsi. Į pasaulį atėjęs kūdikis savaip paveikia vyrus. Tie, kurių organizme šio hormono kiekis padidėjęs, labai nepakančiai reaguoja į mažo vaiko verksmą, klyksmą ar būrio vaikų keliamą triukšmą. Gyvūnų pasaulyje progesterono antplūdis net 74 proc. baigiasi palikuonių nenaudai. Čikagos universiteto mokslininkas Jonas Levineʼas nustatė, kad chemiškai užblokavus šio hormono išsiskyrimą padėtis visiškai pasikeičia. Agresyvūs patinai ne tik ima tėviškai globoti mažylius, bet ir narsiai juos gina.

Prolaktino yra tiek vyrų, tiek moterų organizme. Tai jis atsakingas už mergaičių pieno liaukų vystymąsi per brendimą, o moterims padeda išskirti pieną po gimdymo ir pažadina motinystės instinktą. Kanados Memorial universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad kartu su neseniai pagimdžiusia moterimi gyvenančio vyro organizme prolaktino taip pat padaugėja. Ir visai nesvarbu, kas yra tikrasis kūdikio tėvas: šalia mylimos moters esantį vyrą prolaktinas „paruošia“ tėvystei. Šio hormono vyrų organizme padaugėja ir orgazmo metu. Tai jis sukelia pasitenkinimo, sotumo jausmą. Kita medalio pusė ta, kad per didelis prolaktino kiekis slopina lytinį potraukį ir net gali būti impotencijos priežastis.

Tie, kurių namuose nuolat kyla barnių dėl pavydo, galėtų kaltinti per didelį vazopresino kiekį.

Vazopresino gaminimas priklauso nuo kraujospūdžio: jeigu jis normalus – normalus ir vazopresino kiekis. Šis hormonas stipriai veikia kasdienį elgesį ir turi įtakos darniems poros santykiams. Pastebėta, kad neištikimiems žmonėms vazopresino trūksta. O tie, kurių namuose nuolat kyla barnių dėl pavydo, galėtų kaltinti per didelį šio hormono kiekį. Beje, kai vazopresino per daug, jis sujaukia ir dviejų žmonių norą mylėtis: atšaldo moteris ir įkaitina vyrus.

Testosteronas dalyvauja formuojantis vyro lytiniams organams, turi įtakos seksualiniam potraukiui, lytiniam elgesiui ir aktyvumui. Tai jo veikiamas į automobilių saloną įėjęs vyras nusiperka didžiulį visureigį arba, atvirkščiai, mažą automobiliuką, šitaip nesąmoningai pademonstruodamas savo vyriškumo lygį.

Teksaso universiteto mokslininkas Jamesas Pennebakeris tyrimais įrodė, kad kuo didesnis testosterono kiekis vyrų organizme, tuo sunkiau jiems sekasi kalbėti apie emocijas ir jausmus. Tokie vyrai savo meilę moterims labiau linkę reikšti veiksmais, o ne žodžiais. Testosteronas ypač svarbus ir sportuojant, nes lemia vyro raumenų masės augimą, jų tvirtumą, fizinę ištvermę. Psichologai pastebėjo, kad daugumą rungtynių žaidėjai laimi tada, kai žaidžia namuose. Taip yra todėl, kad dar gerokai prieš susitikimą vyrų organizme ima daugėti testosterono, kuris ir skatina didžiulį norą apginti savo teritoriją ir patvirtinti pranašumą.

Adrenalino susidarymą organizme skatina stiprios emocijos, didelė įtampa arba sunkus fizinis darbas. Šis hormonas padidina kraujospūdį, priverčia smarkiau plakti širdį, stimuliuoja medžiagų apykaitą, stebuklingai atgaivina atmintį ir net sumažina jautrumą skausmui. Adrenalinas į darbą kimba tada, kai žmogui reikia įveikti užgriuvusius sunkumus ar tiesiog pabėgti iš susidariusios situacijos. Jo poveikis toks stiprus, kad kai kuriems sukelia priklausomybę. Yra net specialus terminas sensation seeker, įvardijantis tuos, kurie sąmoningai ieško adrenalino antplūdžio nuolat įsiveldami į sudėtingas situacijas ar tiesiog praktikuodami ekstremalųjį sportą.

Serotoniną daugelis pažįsta kaip laimės hormoną. Jo trūkstant gresia nemiga, galvos skausmai, nerimas ar net depresija.

Naujų spalvų šiam hormonui nutarė suteikti japonų psichiatras Hidehiko Takahashi. Mokslininkas išsiaiškino, kad per mažas serotonino kiekis lemia altruistinį elgesį. Tyrimo dalyviai, kurie nepaisydami asmeninės gerovės, o kartais ir smarkiai rizikuodami stengėsi daryti gera kitiems, serotonino turėjo per mažai. Kartais tokių žmonių elgesys net gali pasirodyti agresyvus, tačiau taip yra todėl, kad jie – paprasti ir itin patiklūs, todėl sunkiau susitaiko netgi su menkiausia neteisybe. Ryškiausias pavyzdys – vokiečių verslininkas Oskaras Schindleris, karo metu išgelbėjęs gyvybę daugiau nei tūkstančiui žydų. Būtų naivu manyti, kad didvyris žinojo turintis per mažai serotonino, bet šio hormono diktuojamą elgesį jis pavertė didvyriškais veiksmais. Tai suteikia vilties ir paprastiems šių dienų mirtingiesiems.

Tik žinodami, kas yra tie hormonai ir ką jie nurodinėja, galėsime juos paversti savo sąjungininkais. O aklai paklusti jų diktatūrai ar valingai pasipriešinti – spręsti jau mums.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Komentarai
Parašykite atsiliepimą apie ELaima.lt